Per vasario 16 d. Miuncheno saugumo konferencijos posėdį JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as paragino A. Merkel nusiųsti vokiečių laivus per siaurą kanalą tarp Krymo pusiasalio ir žemyninės Rusijos dalies, taip pademonstruojant V. Putinui, kad Vakarų valstybės neatsisakys savo prieigos prie tų vandenų, teigė pareigūnai kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Anot jų, Vokietijos lyderė atsisakė, cituodama Ukrainos prezidento Petro Porošenkos abejones. Vokietijos kanclerės atstovas spaudai atsisakė komentuoti tokius teiginius.
Trijų kilometrų pločio Kerčės sąsiauris tampa įtampos židiniu, V. Putinui siekiant įtvirtinti savo kontrolę Krymo pusiasalyje ir rytinėje Ukrainoje, – ir taip protestuojant prieš Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų paskelbtas sankcijas.
A. Merkel nurodė ketinusi, suderinusi su prancūzais, nusiųsti konvojų per vandens jungtį – siūlydama šią operaciją kaip vienkartinį manevrą, – bet P. Porošenko pareiškė, jog to nepakanka problemai išspręsti; jis siekia užtikrinti, kad sąsiauris būtų atviras nuolat, komentavo šaltiniai.
Prancūzija taip pat atsisakė dalyvauti minėtame manevre, šią idėją vertindama kaip visiškai nebūtiną provokaciją, sakė kitas pareigūnas, nepanoręs viešinti savo pavardės.
Opus klausimas
Rusija užvaldė Krymo pusiasalį 2014 metais ir naudojosi sąsiaurio kontrole, idant užblokuotų Azovo jūrą Ukrainos laivams. Pernai lapkritį Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus ir galiausiai juos užėmė, o V. Putinas atmetė A. Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reikalavimus išlaisvinti 24 ukrainiečių įgulų narius, suimtus per incidentą.
Rusija pernai baigė tilto, jungiančio Rusiją ir okupuotą Krymo pusiasalį, statybas ir dabar dirba prie geležinkelio jungties projekto.
Ukraina tikisi tarptautinės pagalbos, kad išlaikytų atvirą Kerčės sąsiaurį nuo praėjusį lapkritį įvykusio incidento. Nors vyriausybės pozicija dėl konvojų siuntimo per sąsiaurį nėra aiški, šalies užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas yra perspėjęs, kad stiprindama kontrolę Azovo jūroje Rusija siekia „uždusinti“ Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamą Donbaso regioną ir Pietų Ukrainą.
Nepavykęs JAV planas atspindi platesnio masto transatlantinę įtampą, JAV prezidentui D. Trumpui mėginant įtikinti savo ES sąjungininkes pakeisti JAV pajėgas karštuose taškuose Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. M. Pence‘o Miunchene nuskambėjęs raginimas ES valstybėms užtikrinti stabilumą Sirijoje po JAV pasitraukimo taip pat buvo atmestas, kaip ir jo reikalavimai, kad ES šalys pasektų JAV pavyzdžiu ir paliktų sunkiai iškovotą Irano branduolinį susitarimą.
Partnerystė su Rusija
Viceprezidento susitikimas su A. Merkel „Bayerischer Hof“ viešbutyje Bavarijos sostinėje įvyko iškart po jos ugningo pasisakymo, kuriuo ji karštai gynė pasaulinę tvarką.
Vokietijos lyderė taip pat išsakė susirūpinimą dėl agresyvaus bei koordinuoto JAV diplomatinio spaudimo stabdyti Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“. Pasak šaltinių iš artimos A. Merkel aplinkos, pastarasis veiksnys daugiausia lėmė jos itin ryžtingą poziciją Miunchene.
Jungiantis dujotiekis akivaizdžiai rodo A. Merkel pastangas palaikyti ryšį su V. Putinu, nepaisant Rusijos agresijos Ukrainoje ir gausėjančių faktų, įrodančių šalies pastangas trukdyti Vakarų demokratijai, – ypač per 2016 m. JAV rinkimus.
Ar jūrų pajėgų operacija turėtų teisinį pagrindą, yra neaišku, – pagal 2003 m. sutartį tarp Rusijos ir Ukrainos Azovo jūra yra „vidiniai vandenys“, o tai reikštų, kad trečiosios šalies karinių pajėgų dislokavimui būtų būtinas Maskvos bei Kijevo sutikimas.
JAV yra dislokavęs eskadrinį minininką „U.S.S. Donald Cook“ Juodojoje jūroje, į pietus nuo Kerčės sąsiaurio, ir pareiškęs, kad NATO ir amerikiečių pajėgos stiprina savo pozicijas, kad nusiųstų signalą V. Putinui.
„Atvirai kalbant, jiems nepatinka mus matyti Juodojoje jūroje, – antradienį Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV Europos karinio štabo generolas Curtis Scaparrotttis. – Tai tarptautiniai vandenys – ir mes turėtume toje erdvėje ir plaukioti, ir skraidyti“.
