„Fidesz“ vicepirmininkas Gergely Gulyasas pabrėžė, kad vyriausybės remiama kampanija, kurioje kritikuojami Europos Sąjungos lyderiai dėl tariamo migracijos kurstymo, baigsis kovo 15-ąją. Tai buvo viena iš EPP pareigūnų iškeltų sąlygų, kurias vengrų partija turi įvykdyti norėdama likti frakcijoje.
G. Gulyasas, taip pat dirbantis vyriausybės administracijos vadovu, per spaudos konferenciją sakė, kad „Fidesz“ pareigūnai derasi su EPP lyderiais dėl partijos statuso, ir paneigė kalbas, esą Vengrijos valdančioji partija svarsto galimybę prisijungti prie kraštutinių dešiniųjų EP frakcijos „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF).
Išvakarėse Vengrijos vyriausybės atstovas pareiškė, kad Budapeštas neketina „pasiduoti“ EPP ultimatumui, anksčiau šią savaitę paskelbtam frakcijos atstovo Manfredo Weberio.
Po kelis mėnesius nenustojusios kilti įtampos tarp Briuselio ir Budapešto M. Weberis, EPP kandidatas į Europos Komisijos vadovo postą, laiške frakcijos lyderiui Josephui Daului sakė, kad yra trys sąlygos, kurias Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas turi įvykdyti, norėdamas likti šioje grupėje.
M. Weberis pareiškė, kad „nedelsiant turi būti atšaukta išgalvotų naujienų kampanija, nukreipta prieš (EK pirmininką) Jeaną-Claude'ą Junckerį“, o „Fidesz“ turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tokių atakų ateityje“.
„Viktoras Orbanas privalo visam laikui sustabdyti prieš Briuselį nukreiptas savo vyriausybės kampanijas“, – interviu vokiečių leidiniui „Bild“ anksčiau šią savaitę pareiškė M. Weberis.
Be to, V. Orbanas turi „atsiprašyti kitų partijų, EPP partijų šeimos narių“, nurodė jis.
Jis taip pat sakė, kad „Fidesz“ turi išspręsti „tebeegzistuojančias teisines problemas“ dėl Vidurio Europos universiteto (CEU) Budapešte.
Gruodį CEU, įkurtas liberalo JAV ir vengrų kilmės milijardieriaus George'o Soroso, paskelbė, kad daugumą savo programų perkelia iš Budapešto į Vieną. Įstaiga sako, kad tapo 2017-ųjų balandį Vengrijoje priimto, smarkiai sugriežtinusio reikalavimus užsienio universitetams, įstatymo taikiniu.
Pirmadienį, likus trims mėnesiams iki EP rinkimų, 12 EPP narių oficialiai pareikalavo pašalinti iš jos sudėties populistą Vengrijos ministrą pirmininką ir jo partiją.
Šis klausimas bus svarstomas frakcijos kovo 20-osios posėdyje.
Budapešto veiksmai jau seniai kelia rūpestį dėl žodžio laisvės, akademinės laisvės ir teisės viršenybės principų pažeidimų, o paskutiniu lašu tapo praeitą mėnesį pradėta Vengrijos informacinė kampanija.
Per ją taikytasi į JAV milijardierių filantropą G. Sorosą bei EK pirmininką J.-C. Junckerį, esą kurstančius neteisėtą imigraciją, ir kitas partijas, priklausančias EPP.
EPP yra didžiausia frakcija EP, jai priklauso pagrindiniai Europos centro-dešinės judėjimai, įskaitant Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partiją CDU ir Prancūzijos respublikonus. Pastarosios dvi partijos nereikalavo V. Orbano partijos pašalinimo iš frakcijos.