Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, cituodama propagandinio leidinio „Izvestija“ informacija skelbia esą „Rusija pažadėjo užtikrinti Šiaurės jūrų kelio saugumą ir šalies vyriausybė jau parengė užsienio karo laivų plaukimo šia laivybos magistrale Arktyje taisykles“.
„Remiantis naujomis taisyklėmis, užsienio valstybė likus 45 paroms iki numatytos savo laivų plaukimo Šiaurės jūrų keliu pradžios turės atsiųsti apie tai pranešimą. Reikalaujama nurodyti karo laivų pavadinimą, tikslą, maršrutą ir plaukimo terminus, taip pat nurodyti pagrindinius parametrus – vandentalpą, ilgį, plotį, grimzlę ir energetinių įrenginių charakteristikas“, – rašo laikraštis.
Dokumente nurodoma, jog taip pat reikės nurodyti laivo kapitono karinį rangą ir pavardę.
„Be to, atsiras reikalavimas priimti į laivą rusų locmanus. Pablogėjus situacijai dėl ledo, būtent Rusijos ledlaužiai turės užtikrinti užsienio laivams praplaukimą“, – rašo „Izvestija“.
Anot laikraščio, laivai taip pat turės laikytis reikalavimų dėl jūros aplinkos apsaugos nuo taršos. Įvykus avarijai arba pablogėjus situacijai dėl ledo laivų kapitonai turės į artimiausią Rusijos jūrų uostą ar karinę jūrų bazę pasiųsti apie tai pranešimą.
„Izvestija“ tvirtina, jog Jungtinės Valstijos „ne kartą ragino Rusiją užtikrinti, kad Šiaurės jūrų kelias būtų transporto arterija, atvira visai tarptautinei bendrijai“. Pastarąjį kartą apie tai praėjusiais metais oficialiai kalbėjo JAV Pakrančių apsaugos vadas admirolas Paulas Zukunftas.
Laikraštis tikina, esą JAV ginčija ne tik Rusijos, kaip priekrančio valstybės, teisę nustatyti laivybos taisykles šiaurės platumoje – „nepripažįstama ir Kanados teisė kontroliuoti Arkties maršrutus“.
Anot laikraščio, JAV pretenzijų, susijusių su Šiaurės jūrų keliu, ištakos siekia Šaltąjį karą – dar 1964 metais Vašingtonas ir Maskva apsikeitė protesto notomis dėl Amerikos laivų bandymo negavus leidimo plaukti palei krantą.
„Washington Post“ praėjusiais metais rašė, kad prieš prasidedant didžiajam ledo tirpimui šiame regione daugiausiai interesų turėjo tyrinėtojai, mokslininkai, vietiniai gyventojai ir Šaltojo karo kariai. Dabar regionas vertinamas kaip naftos laukas ir vandens kelias, o teises į jį reiškia Rusija, Danija, Kanada, Norvegija ir JAV.
Kitos valstybės, tokios kaip Kinija, grumiasi dėl galimybės žvejoti, gręžti gręžinius ir keliauti vandeniu. Ar šis regionas taps „pasaulio bendruomene“, ar interesų susidūrimo ir kovų vieta, bus matyti.
Praėjusį pavasarį savo viešo pasisakymo Senate metu admirolas Harry Harrisas, JAV karinio jūrų laivyno Ramiojo vandenyno pajėgų vadas, dabar išėjęs į pensiją ir tapęs JAV ambasadoriumi Šiaurės Korėjoje, tvirtino: „Ypatingo dėmesio reikalauja Rusijos pastangos įtvirtinti savo buvimą ir įtaką Arktyje. Į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio Rusija turi daugiau bazių nei visos kitos šalys drauge sudėjus, ir steigia dar daugiau bazių, pasižyminčių akivaizdžiais kariniais pajėgumais“.
DELFI neseniai rašė, kad naujas įstatymas Arkties regionui, konkrečiai Šiaurės jūrų keliui, kuriuo plaukiantys užsienio šalių karo laivai privalėtų gauti Rusijos leidimą, taip pat gali tapti ta formalia dingstimi, dėl kurios Rusijos karinės pajėgos imtų „ginti savo šalies interesus“. Būtent Arktyje tirpstantys ledynai atveria naujas galimybes gamtinių išteklių paieškai bei laivybai.
Metų pradžioje Rusijos Šiaurės laivynas paskelbė, kad rusų kariai šiemet reguliariai patruliuos Arktyje.
„2019 metais Šiaurės laivyno aviacija ir toliau reguliariai patruliuos Arktyje. 2019 metais jūrų lakūnai planuoja naudoti statomus ar jau veikiančius Arktyje aerodromus“, – sakoma išplatintame pareiškime.
Anot laivyno, praėjusiais metais kovos su povandeniniais laivais ir žvalgybos orlaiviai įvykdė per 100 patruliavimo misijų tarptautinėje oro erdvėje virš Arkties vandenyno.
„Per skrydžius Arktyje pilotai ne tik vykdė pagrindinius uždavinius, bet ir žvalgė padėtį ledynuose – šie duomenys leidžia civiliniams laivams daug lengviau manevruoti Šiaurės jūrų kelyje“, – pabrėžiama laivyno pranešime.