Ketvirtadienį anksčiau laiko ir nepasiekus susitarimo baigėsi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim jong-uno susitikimas. Anot KCNA, pokalbiai buvo produktyvūs ir atviri. Jie esą prisidėjo prie abipusio pasitikėjimo.

Prieš tai Šiaurės Korėja paprieštaravo D. Trumpo teiginiams, esą susitarimas nebuvo pasiektas, nes Kim jong-unas pareikalavo atšaukti visas sankcijas. Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ir Yong-ho per retą savo susitikimą su žurnalistais sakė, kad Pchenjanas mainais už branduolinį nusiginklavimą reikalavo panaikinti tik dalį sankcijų.

Pasiūlytas branduolinis nusiginklavimas, pasak ministro, yra reikšmingiausia priemonė, kurią šiuo metu gali įgyvendinti jo šalis. D. Trumpas po viršūnių susitikimo tuo tarpu teigė, kad Kim jong-uno pasiūlymas dėl branduolinio nusiginklavimo nebuvo pakankamas.

Nepateisinti lūkesčiai

Pietų Korėjos prezidentūra ketvirtadienį išreiškė apgailestavimą, kad D. Trumpui ir Kim Jong Unui Vietname nepavyko pasiekti susitarimo, tačiau nurodė, jog tikisi tolesnio „aktyvaus dialogo“ tarp Vašingtono ir Pchenjano.

Pietų Korėjos prezidentūros nuomone, Vašingtonas ir Pchenjanas per „ilgas ir nuodugnias diskusijas“ Hanojuje geriau pažino vienas kitą, o derybos pasiekė „aukštesnį lygį“.

D. Trumpo ir Kim Jong Uno viršūnių susitikimo žlugimas gali suduoti smūgį Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-inui, kurio ambicijos dėl abiejų Korėjų bendravimo priklauso nuo persilaužimo Vašingtono ir Pchenjano derybose branduoliniu klausimu.


Po istorinio pirmojo viršūnių susitikimo Singapūre, kurio metu kritikai pasigedo konkretumo, prieš derybas Hanojuje būta didelių lūkesčių dėl pažangos, tačiau jie neišsipildė.

„Tai didžiulė nesėkmė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė fondo „Ploughshares Fund“, remiančio įvairias kovai su branduolinių ginklų platinimu skirtas iniciatyvas, prezidentas Josephas Cirincione.

Tai parodė viršūnių susitikimų diplomatijos ribas, pažymėjo jis ir pridūrė, jog buvo „per mažai laiko ir darbuotojų“ susitarimui parengti.

Pirminėje Baltųjų rūmų programoje ketvirtadienį buvo numatyta susitarimo pasirašymo ceremonija ir abiejų lyderių darbo pietūs. Tačiau D. Trumpas ir Kim Jong Unas išvyko iš viršūnių susitikimo nepasirašę jokio dokumento, o Amerikos prezidentas numatytą spaudos konferenciją paankstino dviem valandomis.

Ankitas Panda iš Amerikiečių mokslininkų federacijos tviteryje įspėjo, kad Baltųjų rūmų lūkestis dėl tolesnių derybų „nebūtinai turi būti tai, apie ką galvoja Šiaurės Korėja“.

„Kim Jong Unas, kiek mums žinoma, tikriausiai išvyko suirzęs. Jis gali nebenorėti to tęsti“, – pažymėjo A. Panda.


„Geriau jokio susitarimo“

D. Trumpui teko apskristi pusę pasaulio, kad Hanojuje susitiktų su Kim Jong Unu. Tuo tarpu Šiaurės Korėjos lyderis Vietnamą pasiekė po varginančios pustrečios dienos kelionės traukiniu per Kiniją, įveikęs 4 tūkst. kilometrų.

Per pirmąjį susitikimą Singapūre lyderių veiduose matytos šypsenos bei pabrėžtinai demonstruotas draugiškumas buvo pastebimi ir per jų antrąją akistatą Hanojuje, D. Trumpui nepraleidus progos pasidžiaugti savo „ypatingais santykiais“ su Kim Jong Unu. Visgi dauguma konkrečių pareiškimų buvo migloti.

Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas Hanojuje

Visgi D. Trumpas nuo pat pradžių, panašu, stengėsi mažinti viltis dėl greito persilaužimo branduolinėse derybose. Jis pažymėjo, jog „neskuba“ užsitikrinti susitarimo ir „sparta nėra tokia svarbi“, kol Šiaurės Korėja yra sustabdžiusi raketų ir branduolinius bandymus.

Tačiau Vašingtone veikiančio Nacionalinių interesų centro analitikas Harry Kazianis sakė, kad geriau yra nesudaryti jokio susitarimo nei pasirašyti blogą susitarimą.

„Nebūtų nieko blogiau nei pasirašyti susitarimą tik tam, kad kažką gautum“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Iššūkis yra tai, kad Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai jau yra realybė, – pažymėjo H. Kazianis. – Susitarimas, nepadedantis pašalinti šios grėsmės, būtų daug blogiau.“

Milijardai dolerių

Hanojaus viršūnių susitikimo baigtis nepateisino prieš jį puoselėtų didelių lūkesčių dėl galimo proveržio. Pernykštis istorinis lyderių viršūnių susitikimas Singapūre, kurio metu kritikai pasigedo esmės, baigėsi tik miglotu Kim Jong Uno pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“. Po jo diplomatinės pastangos įstrigo šalims nesutariant, ką tai iš tiesų turėtų reikšti.

Kaip sakė JAV aukšto rango pareigūnai, likus maždaug savaitei iki susitikimo Hanojuje Šiaurės Korėjos atstovai pareikalavo, kad būtų atšauktos visos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2016 metų kovą Šiaurės Korėjai paskelbtos ekonominės sankcijos.

Ankstesnėmis priemonėmis daugiausia siekta užkirsti kelią perduoti Šiaurės Korėjai technologijų, o pastarieji suvaržymai nukreipti prieš kelias itin svarbias jos pramonės šakas, įskaitant akmens anglių, geležies rūdos, jūrų gėrybių bei tekstilės produktų eksportą, atnešdavusį uždaram režimui milijonus dolerių pajamų. Jie buvo įvesti tikintis priversti Pchenjaną padaryti nuolaidų.

„Iš esmės tai buvo sankcijos visiems sektoriams, išskyrus ginkluotę, – žurnalistams sakė aukštas JAV pareigūnas. – Tai sudaro daugybę milijardų dolerių.“

Anot jo, mainais Pchenjanas pasiūlė uždaryti „tik dalį Jongbjono komplekso“ – tai didžiulė teritorija su daugybe įvairios paskirties objektų. Be to, pasak minėto pareigūno, Šiaurės Korėja, manoma, turi ir kitų urano sodrinimo gamyklų.

D. Trumpas paragino Kim Jong Uną susitarimo vardan „pastatyti visą sumą“, sakė pareigūnas ir pridūrė, jog Vašingtonas taip pat tam pasirengęs.

„Ant stalo turi būti ir ginklai“, – kalbėjo pareigūnas, turėdamas galvoje Pchenjano turimas atomines bombas ir tarpžemynines balistines raketas, galinčias pasiekti JAV žemyninę dalį.

Procesas tęsiasi ir Vašingtonas palankiai vertina būsimas galimybes, sakė pareigūnas ir pridūrė: „Vis dar esama galimybių kalbėtis.“

„Raketininkas“

Pernykštis viršūnių susitikimas Singapūre baigėsi tik miglotu Kim Jong Uno pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“. Po jo diplomatinės pastangos įstrigo šalims nesutariant, ką tai iš tiesų turėtų reikšti.

Pchenjanas siekia, kad būtų sušvelnintos šaliai taikomos sankcijos. Vašingtonas savo ruožtu reikalauja, kad Šiaurės Korėja imtųsi konkrečių žingsnių dėl denuklearizacijos.

Hanojuje, kaip ir Singapūre, D. Trumpas ir Kim Jong Unas demonstravo draugišką nusiteikimą vienas kito atžvilgiu, priešais žurnalistus tvirtai paspausdami vienas kitam ranką ir apsikeisdami smagiomis frazėmis.

Ketvirtadienį abu lyderiai išėjo drauge pasivaikščioti prie prabangaus viešbučio „Sofitel Metropole“ baseino. Jie atrodė atsipalaidavę, bet buvo nekalbūs. Šiame žalumos apsuptame kolonijinių laikų viešbutyje anksčiau buvo apsistojusi ne viena žvaigždė, pradedant Charlie Chaplinu ir baigiant Bradu Pittu.

Tai kiek priminė D. Trumpo ir Kim Jong Uno pasivaikščiojimą sode Singapūre. Tąsyk abu lyderiai stabtelėjo prie didžiulio Amerikos lyderio limuzino, vadinamo „The Beast“, ir Kim Jong Unas smalsiai apžiūrėjo jo vidų.

Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas Hanojuje

Tokie vaizdai visiškai nepriminė įtemptos atmosferos, tvyrojusios 2017-aisiais, kai Šiaurės Korėja intensyviai vykdė balistinių raketų bandymus ir po žeme sprogdino branduolinius užtaisus. Po šių bandymų D. Trumpas pavadino Kim Jong Uną „mažuoju raketininku“ ir pagrasino „ugnimi bei įniršiu“ sunaikinti jo režimą. Pastarasis neliko skolingas ir pavadino Amerikos prezidentą „senu nuokvaka“.

Pchenjanas iki menkiausių smulkmenų kontroliuoja visus Kim Jong Uno viešų pasirodymų Šiaurės Korėjoje aspektus. Tačiau Hanojuje šalies lyderis netgi atsakė į užsienio žurnalistų klausimus, o tai, manoma, yra beprecedentis atvejis. Kim Jong Unas sakė, kad sveikintų JAV sprendimą atidaryti ryšių biurą Pchenjane – tai būtų svarbus pradinis žingsnis normalizuojant diplomatinius santykius tarp šalių.

Prieš viršūnių susitikimą kalbėta, kad gali būti paskelbta politinė deklaracija dėl 1950–1953 metų Korėjos karo oficialaus užbaigimo. Šis konfliktas buvo nutrauktas paliaubomis, bet taikos sutartis nebuvo pasirašyta.

Taip pat būta lūkesčių, kad Kim Jong Unas gali pažadėti likviduoti pagrindinį branduolinį kompleksą Jongbjone. Šį ne vieną dešimtmetį veikiantį kompleksą Pchenjanas anksčiau jau du kartus žadėjo uždaryti.

Amerikietiški kalneliai

Analitikai sako, jog faktas, kad Hanojuje nepavyko pasiekti susitarimo, nereiškia derybų pabaigos.

„Nemanau, jog tai katastrofa, ir tai neužbaigia dialogo proceso“, – sakė Chrisas Greenas iš Briuselyje veikiančios „Tarptautinės krizių grupės“ (ICG).

D. Trumpas negalėjo sau leisti Hanojuje sudaryti vadinamojo „blogo susitarimo“, sakė ekspertas ir pridūrė: „Manau, tai padeda jam atrodyti kietam, toliau tęsti visa tai“.

Tačiau kiti analitikai atkreipė dėmesį, jog viršūnių susitikimui nebuvo tinkamai pasirengta, turint galvoje smarkiai besiskiriančias šalių pozicijas ir didžiulius nuomonių skirtumus, kurių nepavyko sumažinti.

Politinių konsultacijų centro „Eurasia Group“ analitikas Scottas Seamanas pažymėjo, kad abu lyderiai sugrįžę namo turės peržiūrėti savo strategijas.

„D. Trumpo laukia iššūkis paneigti prielaidas ir kritiką, kad jo savita prieiga pati savaime yra problema ir gali trukdyti JAV pastangoms likviduoti Šiaurės Korėjos grėsmę“, – rašė jis.

Joelis Witas ir Jenny Town iš autoritetingo tinklalapio „38 North“ sakė, jog anksčiau būta būgštavimų, kad D. Trumpas „ketina padaryti per didelių nuolaidų“. Tačiau jis pasielgė priešingai ir siekia geresnio susitarimo, pažymėjo analitikai.

„Abu lyderiai daug investavo į šį procesą, todėl reikia tikėtis, kad šis nesėkmingas viršūnių susitikimas tebus tik dar vienas pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais primenančio D. Trumpo prezidentavimo etapų“, – rašė jie.

Tačiau jei Šiaurės Korėjos procesas įstrigs, o D. Trumpą užklups didesnės vidaus problemos, Pchenjanas gali būti išbrauktas iš prezidento prioritetų sąrašo, įspėjo analitikai.