„Tai buvo skausminga prezidentui, siekiančiam pergalės užsienio politikos srityje, su kuria jis būtų ėjęs į 2020 metų rinkimus“, – teigia leidinys.
„Atrodo, kad abi šalys buvo ant sutarties pasirašymo slenksčio, bet paskutinę minutę šie planai žlugo, – rašo „Politico“. – Netikėtai situacija viršūnių susitikime apsisuko 180 laipsnių, nors atrodė, kad artėjama prie sandorio, kurį D. Trumpas būtų galėjęs vadinti didžiule pergale. Tačiau jam per spaudos konferenciją teko aiškinti, kodėl abi šalys išvyksta tuščiomis rankomis“.
Baltųjų rūmų atstovai po derybų pabrėžė, kad šalys „tęs pokalbius“. „Prezidentas ir valstybės sekretorius Mike`as Pompeo tvirtino, kad per dvi pastarąsias dienas buvo pasiekta didelė pažanga, – pažymi laikraštis. – M. Pompeo išreiškė viltį, kad šalys artimiausiomis savaitėmis vėl užmegs kontaktus, bet D. Trumpas pabrėžė, kad jis „neįsipareigojo“ dėl trečiojo viršūnių susitikimo“.
D. Trumpas norėjo kuo geriau pasirodyti per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir sustiprinti pozicijas vidaus politikos srityje, bet patyrė pralaimėjimą, rašo ketvirtadienį Vokietijos leidinys „Spiegel“.
„D. Trumpas dėjo viltis į antrąjį susitikimą su Kim Jong Unu. Jis norėjo geros savireklamos, pagalbos rinkimų kovoje, gal net tikėjosi atitraukti dėmesį nuo vidaus politikos problemų. Bet viršūnių susitikimas Hanojuje buvo nesėkmingas ir baigėsi pirma laiko be esminių rezultatų. Tai skaudus pralaimėjimas D. Trumpui, kuris pats pasiskelbė esąs sandorių specialistas“, – rašo leidinio apžvalgininkas.
„Iš pradžių denuklearizacija, paskui – taikos sutartis ir galiausiai Nobelio taikos premija. Kaip tik taip derybas su Kim Jong Unu įsivaizdavo D. Trumpas. Dabar jis suklupo, taip pat, kaip ir jo pirmtakai, iš kurių jis su malonumu šaipėsi“, – konstatuoja „Spiegel“.
Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27–28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong Unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.
Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.
Po istorinio pirmojo viršūnių susitikimo Singapūre, kurio metu kritikai pasigedo konkretumo, prieš derybas Hanojuje būta didelių lūkesčių dėl pažangos, tačiau jie neišsipildė.
„Tai didžiulė nesėkmė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė fondo „Ploughshares Fund“, remiančio įvairias kovai su branduolinių ginklų platinimu skirtas iniciatyvas, prezidentas Josephas Cirincione.
Tai parodė viršūnių susitikimų diplomatijos ribas, pažymėjo jis ir pridūrė, jog buvo „per mažai laiko ir darbuotojų“ susitarimui parengti.
Pirminėje Baltųjų rūmų programoje ketvirtadienį buvo numatyta susitarimo pasirašymo ceremonija ir abiejų lyderių darbo pietūs. Tačiau D. Trumpas ir Kim Jong Unas išvyko iš viršūnių susitikimo nepasirašę jokio dokumento, o Amerikos prezidentas numatytą spaudos konferenciją paankstino dviem valandomis.
Ankitas Panda iš Amerikiečių mokslininkų federacijos tviteryje įspėjo, kad Baltųjų rūmų lūkestis dėl tolesnių derybų „nebūtinai turi būti tai, apie ką galvoja Šiaurės Korėja“.
„Kim Jong Unas, kiek mums žinoma, tikriausiai išvyko suirzęs. Jis gali nebenorėti to tęsti“, – pažymėjo A. Panda.