Prezidento Petro Porošenkos artimo verslo partnerio sūnus kaltinamas pardavinėjęs kontrabandinius rusiškus komponentus Ukrainos gynybos gamykloms – ir dargi beprotiškai užkeltomis kainomis.
P. Porošenka, kuris tikisi būti perrinktas su nacionalistine rinkimų platforma, dažnai pabrėžia, kad sustiprino šalies kariuomenę, siekdamas padidinti kainą, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumokėtų už tolesnę agresiją. P. Porošenkos prezidentavimo metais Ukrainos gynybos ir saugumo išlaidos smarkiai išaugo – iki 7,8 mlrd. dolerių šiais metais nuo maždaug 3,3 mlrd. dolerių 2014 m. Šiemet apytikriai 630 mln. dolerių iš to biudžeto buvo numatyta ginklams ir karinei įrangai.
Parama kariuomenei – sunki našta patriotiškai nusiteikusiems ukrainiečiams. Milijonai eilinių piliečių padėjo ginkluotosioms pajėgoms patenkinti poreikius, neretai nupirkdami karinę įrangą, kurios vyriausybė neskubėjo tiekti. Vogti iš karybai skirtų pinigų laikoma baisiausiu nusikaltimu.
Štai kodėl tyrimas, kuriam vadovavo žymus žurnalistas Denysas Bihusas, ir kuris buvo parodytas per Ukrainos televiziją pirmadienį, tapo tikra bomba.
Cituodami dokumentų ir anoniminio informatoriaus privačių pranešimų archyvą, žurnalistai atskleidė aferą, tarp kurios sumanytojų, kaip manoma, buvo ir Ihoris Gladkovskis – Oleho Gladkovskio, buvusio artimo P. Porošenkos verslo partnerio, dabar tarnaujančio Ukrainos krašto apsaugos ir saugumo tarybos pavaduotoju, 22-ejų metų sūnus. Gladkovskis vyresnysis šiuo metu prižiūri Ukrainos gynybos pramonę.
Ukrainos ir Rusijos gynybos pramonės glaudžiai bendradarbiavo iki 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą ir ginklais bei kariais parėmė konfliktą Rytų Ukrainoje. Ukrainos pareigūnai tvirtino nuo to laiko sustabdę komponentų importą iš Rusijos. Tačiau, pasak D. Bihuso tyrimo, Ukrainos gamykloms vis tiek reikėjo rusiškų dalių, taigi jaunų vyrų grupė jas kontrabanda gabendavo į Ukrainą. Kainas jie padvigubindavo ar net patrigubindavo ir neretai gamykloms įpiršdavo prastos kokybės komponentus, jų vadovams mokėdami dosnius vadinamuosius „atkatus“.
Televizijos laidoje valstybei priklausantis Ukrainos ginkluotės gamintojas, „Ukroboronprom“, buvo kaltinamas dalyvavimu nusikaltime, kuris Ukrainos mokesčių mokėtojams kainavo daug milijonų dolerių.
Nors nėra jokių užuominų, kad P. Porošenka asmeniškai būtų iš to pasipelnęs, jo rinkimų varžovai į atskleistus faktus reagavo negailestingai. Buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko pareikalavo, kad prieš prezidentą būtų pradėtos apkaltos procedūros dėl išdavystės – tai procesas, kurio nebūtų įmanoma užbaigti iki rinkimų dienos.
Populistas Olehas Liaško feisbuke parašė, kad, jei įtarimai pasitvirtintų, P. Porošenką reikėtų „nušauti“. Volodymyras Zelenskis, komikas ir šiuo metu pirmaujantis kandidatas į prezidentus, feisbuke paskelbė piktą vaizdo įrašą. „Žmonės, kurie ateina į valdžią per kraują, uždirba pinigus iš kraujo“, – niūriai pastebėjo jis.
Žinomi antikorupciniai aktyvistai taip pat pareikalavo iš P. Porošenkos atsakymų. Tačiau vietoj to ukrainiečiai gavo seriją P. Porošenkos tviterio pranešimų, kuriuose prezidentas išvardijo savo pasiekimus stiprinant kariuomenę ir gynybos pramonę, ir tviterio žinutę iš prezidento atstovo spaudai, kuris prezidento vardu pareikalavo, kad teisėsaugos institucijos imtųsi nagrinėti D. Bihuso iškeltus kaltinimus. Gladkovskis vyresnysis taip pat pareikalavo atlikti tyrimą ir paskelbė, kad laikinai pasitraukia iš Krašto apsaugos ir saugumo tarybos. Gladkovskis jaunesnysis pareiškė, kad jį kaltinantys privatūs pranešimai buvo suklastoti ir pagrasino iškelti ieškinį D. Bihuso programai. „Ukroboronprom“ paviešino pareiškimą, kuriuo žurnalistai kaltinami manipuliavę vykstančio tyrimo informacija.
Prezidento sąjungininkai komponentų kontrabandos istoriją bando išsukti kaip galimą Rusijos klastotę. „Kodėl P. Porošenka, kuris 2014 m. ir 2015 m. skyrė milijonus karybai, turėtų leisti savo draugams vogti iš tos pačios kišenės?“ – feisbuke parašė Volodymyras Arievas, P. Porošenką palaikantis įstatymų leidėjas.
P. Porošenkos labdaros fondas pranešė nuo 2014 iki 2016 m. kariuomenei skyręs 350 mln. grivinų (12,3 mln. dolerių pagal 2016 m. pabaigos valiutos keitimo kursą). Pelnas iš kontrabandos ir išpūstų kainų siekė maždaug 250 mln. grivinų. Tačiau V. Arievo klausimas būtų aktualus tik tuo atveju, jei pats P. Porošenka būtų apkaltintas gavęs naudos iš aferos. Tačiau jis tėra kaltinamas toleravęs korupcijos sistemą, kuri padėjo jam, panašiai kaip ir kitiems posovietiniams autokratams, sustiprinti šalies kontrolę.
Nesibaigiantis karas šalies rytuose ir didelės išlaidos gynybai suteikia puikias verslo galimybes tokioje sistemoje. Karas P. Porošenkos vyriausybei ne tik garantuoja Vakarų diplomatinę paramą ir finansinę pagalbą: jis padeda lobti korumpuotiems žmonėms abiejose sienos pusėse.
Tai išvada, kurios P. Porošenka, užėmęs tvirtą poziciją prieš Rusiją, nenorėtų įteigti savo rinkėjams. Tiek J. Tymošenko, tiek V. Zelenskis žada būti lankstesni už esamus lyderius ir bandyti derėtis dėl taikos su Rusija, be to, nei vienas, nei kitas neturi draugų, kurie galėtų pelnytis iš karo. Jiems šis tyrimas yra dovana; tuo tarpu D. Bihusas po savaitės žada atskleisti dar vieną su gynyba susijusį skandalą. Ukrainos rinkimų kampanija kaista, ir, nors P. Porošenka traukia iš kišenės visus įmanomus kozirius – ką tik paskelbė, kad nuo kovo mėnesio augs pensijos, – jam nevertėtų tikėtis pasiekti lengvos pergalės.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis buvo Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ steigėjas ir įkūrė nuomonių svetainę Slon.ru.
