Po smūgio Sankt Peterburge esančiai „Interneto tyrimų agentūrai“ (IRA) – bendrovei, priklausančiai Vladimirui Putinui artimam oligarchui – buvo tik menka dalis pirmosios kibernetinės prieš Rusiją nukreiptos kampanijos, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiems bandymams pakenkti Jungtinių Valstijų rinkimams, teigia pareigūnai.
„Jie paprasčiausiai IRA išjungė internetą. Atribojo“, – teigia vienas gerai informuotas šaltinis, kuris, kaip ir kiti pašnekovai, sutiko kalbėti tik gavęs pažadą išlikti anonimu, nes neturi įgaliojimų viešai aptarinėti slaptos informacijos.
Ši operacija – pirmoji tokia JAV kibernetinės vadovybės operacija. Jai reikiamos žvalgybinės informacijos ji gavo iš Nacionalinio saugumo agentūros. Tokią teisę jai suteikė prezidentas Donaldas Trumpas ir Kongresas. Prezidentas uždegė žalią šviesą operacijai, kaip užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į vidurio kadencijos rinkimus.
Ar operacijos prieš Sankt Peterburge veikiančią bendrovę padariniai bus ilgalaikiai, kol kas neaišku. Rusija nuolat tobulina savo taktiką, tad nemažai ekspertų gana skeptiškai vertina galimybę, jog tokie veiksmai atgrasys Rusijos trolius ar patį prezidentą V. Putiną, samprotauja JAV žvalgybos pareigūnai.
„Tokia operacija gali būti kaip savotiškas nedidelis įgėlimas, kuris iš esmės paprasčiausiai erzina, o ne turi kokių nors ilgalaikių padarinių“, – sako strateginių studijų profesorius iš Johnso Hopkinso universiteto Thomas Ridas.
Yra teigiančių, kad tokio didelio masto „strateginis atgrasymas“ ne visais atvejais yra pagrindinis tikslas. „Dalis mūsų tikslo – šiek tiek išmušti iš vėžių, sukelti įtampą, pasimetimą. Tai mums ir vertinga, ir svarbu. Mes parodėme, kad tai įmanoma. Ir tai – nauja strategija, senų metodų niekas nebenaudoja“, – paaiškina akademikas.
Pentagonas operaciją vertina itin teigiamai. Dalis senatorių sveikino Jungtinių Valstijų kibernetinę atstovybę sėkmingai apsisaugojus nuo rusų kišimosi į rinkimus.
„Pats faktas, kad 2018 metų rinkimų procesas vyko sklandžiai, Rusijai nepavyko įsikišti, nėra laimingas atsitiktinumas“, – sako senatorius Mike‘as Rounds‘as. Anot jo, jeigu ne Jungtinių Valstijų kibernetinės vadovybės pastangos, „rimtų kibernetinių trukdžių nebūtų pavykę išvengti“.
Nei JAV kibernetinė vadovybė, nei Nacionalinio saugumo agentūra susiklosčiusios situacijos pakomentuoti nepanoro.
Sutrikimai IRA ištiko kaip tik tuo metu, kai amerikiečiai ėjo prie balsadėžių ir sekančią dieną – tokiu būdu pasirūpinta, kad rusai nesiims aktyvios dezinformacijos kampanijos, galinčios mesti šešėlį ant rinkimų rezultatų, paaiškina pareigūnai.
Interneto sutrikimai taip suglumino Rusijos trolius, jog šie skubiai kreipėsi į sistemų administratorius, reikalaudami išspręsti problemą.
„Interneto tyrimų agentūra“ nuo 2014 metų visomis išgalėmis stengiasi pakenkti ir sukompromituoti Jungtinių Valstijų politinę sistemą, teigia JAV Teisingumo departamentas. Socialinėje žiniasklaidoje apsimesdami amerikiečiais, Rusijos troliai kursto nesantaiką ir įtampą tokiais opiais klausimais kaip rasė, seksualinė tapatybė ir ginklų kontrolė.
Rusijos trolių fabriką finansuoja, kaip teigia JAV kaltintojai, oligarchas Jevgenijus Prigožinas – artimas V. Putino sąjungininkas. J. Prigožinas, „Interneto tyrimo agentūra“ ir dar viena oligarcho kontroliuojama bendrovė „Concord Management and Consulting“ – buvo tarp šešiolikos fizinių ir juridinių asmenų, kurie buvo pripažinti kalti kišęsi į 2016 metais vykusius rinkimus.
Atsakydamas į „The Washington Post“ pateiktus klausimus, J. Prigožinas išplatino pareiškimą rusiškoje „Facebook“ versijoje, kuriame sako: „Negaliu komentuoti „Interneto tyrimų agentūros“ veiklos, nes su ja neturiu nieko bendro“. „Concord Management“ taip pat atsisakė pakomentuoti situaciją, argumentuodama Jungtinėse Valstijose vykstančiu teismo procesu.
Dar vienas JAV kibernetinės vadovybės kampanijos elementas, apie kurį skelbė „New York Times“, susijęs su „tiesioginėmis žinutėmis“, skirtomis tiek troliams, tiek programišiams, dirbantiems žvalgybos agentūrai. Pasitelkę elektroninius laiškus, interneto puslapiuose iššokančius pranešimus ir tiesiogines žinutes, JAV agentai nuo spalio ėmė informuoti rusus, jog jų tikrieji vardai ir tikslai puikiai žinomi, tad, kol ne vėlu, jie turėtų atsisakyti planų kištis į svečios šalies vidaus reikalus.
Kai kurie „Interneto tyrimų agentūros“ darbuotojai taip pasimetė gavę tokių žinučių, jog pradėjo vidinį tyrimą – būta įtarimų, kad tokią informaciją nutekino kažkas iš personalo.
Ši operacija – žymiai didesnės kampanijos, skirtos apsaugoti 2018 metų rinkimus, dalis. Į pastarąją buvo įtrauktas Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamentas, teisingumo departamentas ir netgi FTB. Jai vadovavo generolas Paulas Nakasone, liepą sudaręs „Russia Small Group“. Joje – nuo 75 iki 80 žmonių iš Kibernetinės vadovybės ir Nacionalinės saugumo agentūros.
Rugpjūtį šalies žvalgybos vadovas Danielis Coatsas sakė, kad Rusija ir toliau stengiasi sumenkinti ir suskaldyti Jungtines Valstijas, ir pridūrė, kad amerikiečių veiksmai nebuvo tokie agresyvūs kaip 2016 metų Rusijos operacija.
JAV pareigūnai sako, kad labai daug prie operacijos sėkmės prisidėjo šalies valdžios palaikymas, rugpjūtį prezidentas dekretu Kibernetinei vadovybei suteikė didesnę veiksmų laisvę – leido imtis bet kokių priemonių, kurios nepareikalautų žmonių aukų ir nepadarytų didelės žalos. Praeitais metais priimtas Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktas taip pat atvėrė kelius slaptoms kibernetinėms operacijoms.
„Mūsų skaičiavimais, mes tiesiog pagaliau ėmėme priešintis tam, ką mūsų priešininkai daro jau daug metų. Niekas nieko neeskaluoja. Tiesą sakant, mes pagaliau įsitraukėme į žaidimą“, – sako vienas gynybos pareigūnas.