Vasario 20-ąją Egipte buvo pakarti devyni asmenys už 2015-aisiais įvykdytą generalinio prokuroro Hishamo Barakato nužudymą. Žmogaus teisių gynimo grupė „Amnesty International“ egzekucijos išvakarėse ragino Egiptą sustabdyti šias egzekucijas ir sakė, jog kai kurie atsakovai tvirtina buvę slapta pagrobti ir prisipažinę kankinami.
Teismas pripažino tų devynių asmenų kaltę dėl dalyvavimo susprogdinant bombą, kuri nužudė H. Barakatą.
Prokuroras H. Barakatas yra aukščiausio rango Egipto valstybės pareigūnas, islamistų kovotojų nužudytas nuo 2013 metų, kai kariškiai nuvertė islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi.
Lapkričio mėnesį Egipto aukščiausios instancijos apeliacinis teismas paliko galioti mirties nuosprendžius nuteistiesiems.
Tuo metu Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm aš Šeiche sekmadienį prasidėjo dviejų dienų viršūnių susitikimas, į kurį susirinko apie 40 ES ir arabų šalių lyderių.
„Ar galime kalbėti apie demokratiją ES šalyse narėse, kurios priėmė kvietimą iš (Egipto prezidento Abdel Fattaho al) Sisi, nuo savo atėjimo į valdžią (leidusio) įvykdyti egzekucijas 42 žmonėms ir 9 jauniems asmenims praėjusią savaitę, nors mirties bausmė (ES) yra draudžiama?“ – klausė R. T. Erdoganas, sakydamas kalbą šiaurės rytinėje Turkijos Giresūno provincijoje.
„Ar galime kalbėti apie teises ir laisves ten?.. Jų suprasti neįmanoma. ES – nenuoširdi“, – pridūrė Turkijos lyderis.
Turkija ir Egiptas beveik nepalaiko diplomatinių santykių po to, kai 2013 metais Egipto kariuomenė, kuriai tada vadovavo A. F. al Sisi, nuvertė iš posto R. T. Erdogano sąjungininką M. Morsi.
Nors M. Morsi Musulmonų brolija Egipte yra uždrausta, dalis šio judėjimo narių yra gavę prieglobstį Turkijoje.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu kiek anksčiau sakė, kad minėtas viršūnių susitikimas buvo „dvigubų standartų, veidmainystės pavyzdys, kad ES lyderiai palaiko A. F. al Sisi ir būna toje pačioje vietoje, kur prieš kelias dienas buvo nužudyti žmonės, jiems įvykdyta egzekucija“.
„Pažiūrėję į dabar Europai, įskaitant ES, vadovaujančius lyderius, (matome), kad nėra vertybių; yra tik interesai“, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas žurnalistams Ankaroje.
M. Cavusuoglu taip pat užsipuolė ES dėl „veidmainystės“ dėl jos kritikos Turkijai, kilus susirūpinimui, jog šalyje gali būti sugrąžinta mirties bausmė po 2016-ųjų liepos nepavykusio perversmo.
Turkijoje mirties bausmė buvo panaikinta 2002 metais, tačiau nuo 2016-ųjų R. T. Erdoganas keliskart užsiminė, kad mirties bausmė šalyje gali būti sugrąžinta, jei atitinkamam teisės aktui pritartų įstatymų leidėjai.
Ankaros ir Briuselio santykiai jau kurį laiką yra įtempti, ypač po 2016-ųjų nepavykusio perversmo, kai ES ėmė kritikuoti Ankaros susidorojimo su asmenimis, įtariamais prisidėjus prie to perversmo, mastą. Turkija savo ruožtu tvirtina, kad Bendrija nepademonstravo solidarumo dėl 2016-ųjų liepos įvykių.