„Šiandien turiu galimybę informuoti jus apie dar vieną naujovę. Pamenate, anąkart sakiau, kad dar yra ką pasakyti, bet kol kas ankstoka. Pamažu pasakosime, ką esame paruošę“, – į parlamentarus kreipėsi V. Putinas skaitydamas metinį pranešimą.

„Norėčiau papasakoti apie hipergarsinę raketą „Cirkon“, nuskriejančią (...) daugiau nei tūkstančio kilometrų nuotolį bei pajėgią smogti tiek jūrų, tiek sausumos taikiniams“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak V. Putino, raketos „Cirkon“ bus naudojamos „povandeniniuose laivuose, įskaitant jau pagamintus ir gaminamus“.

„Visa tai nebrangiai mums kainuos“, – patikino valstybės vadovas.

Anot V. Putino, „ginant Rusijos nacionalinius interesus“ rusų kariniam laivynui bus 2–3 metus anksčiau numatyto termino perduoti septyni povandeniniai laivai. Be to, artimiausių metų bus pradėti eksploatuoti penki tolimosios jūros zonos laivai, o iki 2027 metų – dar 16 tokių laivų, pridūrė prezidentas.

Ragino JAV įvertinti naujų rusų ginklų galimybes

V. Putinas trečiadienį Vašingtoną perspėjo apskaičiuoti perspektyvių rusų ginklų sistemų nuotolį ir greitį, ir tik po to priiminėti sprendimus, galinčius sukurti papildomų grėsmių Maskvai.

„Matome, jog turime reikalų su veikliais, labai talentingais žmonėmis, tačiau JAV valdančiojoje klasėje daug ir tokių žmonių, kurie pernelyg žavisi savo išskirtinumo ir savo viršenybės viso kito pasaulio atžvilgiu idėja. Žinoma, jie turi teisę galvoti taip, kaip jie nori. Bet skaičiuoti jie juk moka“, – sakė V. Putinas, trečiadienį skaitydamas savo metinį pranešimą.

„Tikriausiai moka. Tegu apskaičiuoja mūsų perspektyvių ginklų sistemų nuotolį ir greitį. Mes tik to prašome: tegu iš pradžių apskaičiuoja, o tik paskui priiminėja sprendimus, galinčius sukurti papildomų rimtų grėsmių mūsų šaliai ir, žinoma, nulemsiančius atsakomuosius Rusijos veiksmus“, – sakė jis.

Rusijos saugumas „bus patikimai ir besąlygiškai užtikrintas“, pabrėžė prezidentas.

Jeigu amerikiečiai sukurs ir dislokuos Europoje vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, Rusija bus priversta reaguoti remdamasi „veidrodiniu principu ir asimetriškai“, pareiškė V. Putinas.

„Jau kalbėjau, bet noriu pakartoti, tai labai svarbu. Specialiai tai kartoju: Rusija neketina pirmoji dislokuoti Europoje tokių raketų“, – pridūrė jis.

„Pasakysiu jau šiandien tiesiai ir atvirai, kad paskui niekas dėl nieko mums nepriekaištautų, kad visiems iš anksto būtų aišku, apie ką čia kalbama: Rusija bus priversta sukurti ir dislokuoti tokių tipų ginkluotę, kurią galima panaudoti ne tik tų teritorijų, iš kurių mums kils atitinkama tiesioginė grėsmė, atžvilgiu, bet ir tų teritorijų, kur yra sprendimų dėl mums grėsmę keliančių raketų kompleksų panaudojimo priėmimo centrai, atžvilgiu“, – pabrėžė jis.

Šis pareiškimas nuskambėjo Jungtinėms Valstijoms paskelbus, kad jos gali pasitraukti iš svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties dėl, anot Vašingtono, Rusijos vykdomų pažeidimų. Šis pareiškimas išprovokavo tokį patį Maskvos žingsnį.

V. Putinas kaltino Vašingtoną „pritemptais kaltinimais“ kaip pretekstu pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties.

Prezidentas sakė suvokiantis, kad ši dvišalė sutartis turi trūkumų, nes ji nedraudžia kitoms valstybėms toliau plėtoti ginkluotės sistemas, uždraustas JAV ir Rusijoje.

„Dabartinė padėtis, be abejo, kelia klausimų“, – V. Putinas sakė susirinkusiems įstatymų leidėjams ir žymiems visuomenės veikėjams.

„Mūsų partneriams amerikiečiams derėjo būti sąžiningiems... ir nesinaudoti pritemptais kaltinimais Rusijai, siekiant pateisinti savo vienašališką pasitraukimą iš sutarties“, – pridūrė jis.

JAV ne kartą kaltino Rusiją pažeidinėjant INF sutartį, ypač dislokuojant sparnuotąsias raketas 9M729. Šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas pradeda pusmečio trukmės pasitraukimo iš sutarties procesą.

V. Putinas atsakydamas paskelbė, kad Maskva irgi stabdo savo įsipareigojimus pagal šią sutartį bei imasi kurti naujų tipų ginklus, galinčius pažeisti INF susitarimą.

Daugelis analitikų sako, kad abiejų pasitraukimas iš INF sutarties faktiškai skelbia naujų ginklavimosi varžybų pradžią.

INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.