Motyvuoti mokytis

Kai Narvoje įsikūręs Integracijos fondas pradėjo registraciją į estų kalbos kursus, neabejota, jog laisvos vietos užsipildys labai greitai. Praėjusiais metais Taline ir Narvoje rengiamuose kursuose laisvų vietų nebeliko per pusantros valandos.

Moteris, kurią žurnalistė vadina Irina, nekantriai laukė registracijos pradžios. Nors kalbos egzaminus ji išlaikė prieš kelis dešimtmečius, o savo vaikams parinko Estijos pilietybę, nusprendė, kad norėtų dar laisviau kalbėti estiškai.

Mokytis estų kalbos ji pradėjo dar prieš trisdešimtąjį gimtadienį. Moteris gimė Rusijoje, jaunystėje persikraustė su tėvais į Estiją. Paklausta, kodėl nusprendė mokytis estų kalbos, ji nurodo labai pragmatišką priežastį: „Norėjau siekti karjeros. Buvau baigusi mokslus, bet neturėjau darbo, tad norėjau sau kažkaip padėti“, – pasakoja moteris ERR.

Integracijos fondo direktorė Irene Käosaar pastebi, kad aukštesnio lygio kalbos kursų poreikis kasmet auga, tačiau apgailestauja, jog trūksta kvalifikuotų mokytojų.

Siekis gauti Estijos pilietybę yra tik vienas motyvacijos veiksnių. Išmokusiems kalbėti estiškai padaugėja galimybių darbo rinkoje, kai kuriais atvejais dvikalbiai darbuotojai įgyja pranašumą prieš kalbančius tik estiškai. Be to, daugelis anksčiau ar vėliau pajaučia poreikį išmokti kalbą tam, jog taptų aktyvesniais Estijos visuomenės nariais, galėtų susikalbėti su daugiau estų, geriau pažinti Estijos kultūrą, sekti Estijos žiniasklaidą, rašo ERR.

Didelės atskirties nėra

Narvos gyventojų pagal tapatybę negalima griežtai skirstyti į estiškus ir rusiškus. Net skirstymas pagal gimtąją kalbą nėra patikimas, nes nemaža dalis Narvos gyventojų užaugo dvikalbėse šeimose, rašo ERR.

Nors „Estijos rusai“ minimi dažnai, sunku apibrėžti, kas tiksliai taip vadinama: tie, kuriems rusų kalba yra gimtoji, ar užaugę dvikalbėse šeimose? Galbūt tie, kurie prievarta perkelti į Narvą iš kitų Sovietų Sąjungos okupacijos metais, jų palikuoniai arba tie, kurie neseniai atvyko į Estiją ieškodami aukštesnio atlygio, geresnių gyvenimo sąlygų bei ateities perspektyvų savo vaikams.

Taip vadinamas žmogus galėtų turėti ir Rusijos ar Estijos pilietybę, arba neturėti jokios. ERR žurnalistė, kuriai teko pabendrauti su visų šių grupių atstovais, tvirtina, kad visi jie gyvena Narvoje drauge ir nejaučia poreikio kasdieniame spręsti, kuri etiketė jiems labiausiai tinka, jie įsitikinę, kad poreikis užklijuoti etiketę kyla iš išorės – politikų Taline ar žiniasklaidos.

Per 28 nepriklausomybės metus pilietybės neturinčių asmenų kasmet mažėjo, vis daugiau žmonių pareiškė norą ir gavo Estijos pilietybę. Kiti pasirinko Rusijos pilietybę ar tiesiog ją pasiliko. Pasak I. Käosaar, nemaža dalis piliečių patys renkasi neturėti pilietybės – tai leidžia jiems keliauti be vizos ir į Rusiją, ir į Europos Sąjungą, be to, jiems suteikiamos tokios pačios teisės ir apsauga kaip piliečiams, rašo „ERR News“.

Foto: RIA / Scanpix

Trokšta darbo

Anksčiau Narvoje klestėjo pramonė, vien tekstilės gamybos komplekse dirbo per 10 tūkst. žmonių. Tačiau šiandien darbo vietų trūksta.

I. Käosaar viliasi, kad perkeliant tokių organizacijų kaip Integracijos centras būstines į Narvą, pamažu atsiras kiek daugiau darbo vietų.

Tartu universiteto Narvos koledžas, kuris taip pat yra vienas darbdavių, galėtų pritraukti daugiau jaunimo ar bent skatinti neišvykti iš Narvos, tačiau dabar siūlomų studijų programų nepakanka.

„Valstybė turėtų labiau mums padėti. Pavyzdžiui, kai Šv. Aleksandro katedra bankrutavo, pasigirdo kalbų apie bažnyčios pardavimą į privačias rankas – investuotojui iš Rusijos. Tai rodo valstybės požiūrį į mūsų miestą – parduoti valstybės saugomą paveldo objektą į privačias rankas!" – teigia viena Narvoje gyvenanti moteris.

Prezidentė mieste

„ERR News“ Narvoje kalbintiems žmonėms daug šiltų emocijų sukėlė šalies prezidentės Kersti Kaljulaid sprendimas šį rudenį kurį laiką dirbti iš Narvos.

Narvai ji suteikė išskirtinį dėmesį, susitiko su daugybe pareigūnų, dalyvavo renginiuose, susitiko su žmonėmis“, – įspūdžiais dalijasi vienas koledžo dėstytojas. Daug emocijų jam kilo išgirdus dviejų rusakalbių moterų pokalbį: „Matei? Tai mūsų prezidentė važiuoja namo.“ Profesorius nudžiugo išgirdęs, kad moterys prezidentę vadina „sava“.

Didelei daliai Narvos žmonių norėtųsi geresnės infrastruktūros: geresnių kelių į kitus miestus, ypač Tartu, daugiau apgyvendinimo ar maitinimo vietų, rašo ERR. Tai galėtų padėti sukurti daugiau darbo vietų, daugiau verslo galimybių vietiniams žmonėms ir pritraukti naujų gyventojų.

Narva išrinkta kandidate tapti 2024-ųjų Europos kultūros sostine, galbūt tai suteiks postūmio šioms sritims ateinančiais metais.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės

Kitas daugeliui Narvos žmonių nerimą keliantis klausimas – Estijoje negalima turėti dvigubos pilietybės, dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Tai nepatinka kai kuriems Narvos gyventojams.

„Jei Estija leistų dvigubą pilietybę, aš kreipčiausi, kad man suteiktų Estijos pilietybę. Jau išlaikiau egzaminus, bet Estija suteiks man pilietybę tik tuomet, jei atsisakysiu Rusijos pilietybės. Bet aš nenoriu jos atsisakyti – turiu artimųjų Rusijoje, kuriuos dabar galiu aplankyti be vizos, o mano vaikai gali susitikti su savo seneliais“, – pasakoja viena mieste gyvenanti moteris.

Ji piktinasi dėl dviprasmiškos situacijos: pagal Estijos pilietybės aktą, Estija neleidžia turėti dvigubos pilietybės ir reikalauja su dviguba pilietybe gimusių vaikų sulaukus 18 metų pasirinkti vieną pilietybę. Pagal Estijos Respublikos Konstitucijos 8-ąjį straipsnį, gimstant įgyta pilietybė negali būti atimta. Taigi tūkstančiai žmonių pasaulyje – estų diasporos nariai, gimė ir visiškai teisėtai liko Estijos piliečiai turintys dvigubą pilietybę.

Politikai siūlė įstatymo projektus, kad būtų suteikta ribota dviguba pilietybė, leidžianti Estijos piliečiais tapti JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės piliečiais neverčiant jų atsisakyti Estijos pilietybės, rašo „ERR“. Tačiau, artimiausiu metu dviguba pilietybė veikiausiai nebus įteisinta.

Foto: DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Būsimas Krymas?

Ar galėtų Narva, nepaisant fakto, kad Estija – NATO narė, tapti kitu Krymu? ERR žurnalistė pasakoja, kad daugelis Narvos žmonių, kuriems ji uždavė šį klausimą, labai juokėsi, sakydami, kad tokias baimes kursto Vakarų žiniasklaida ir politikai bei žurnalistai Taline.

ERR rusų kalba transliuojamo radijo stoties kanalo redaktorius Jüri Nikolajevas, kuris pats kilęs iš Narvos ir užaugęs mišrioje šeimoje, pastebi, kad prielaidos tokiam nerimą keliančiam scenarijui egzistuoja.

„Didelė dalis Narvos gyventojų yra ne Estijos piliečiai, jų gyvenimą ir pasaulėvaizdį toliau veikia Rusija, jie pritaria Rusijos užsienio politikos pozicijai, tokioms kaip „Krymas – mūsų!“, o Estija jiems yra namai labiau teritorijos nei valstybės požiūriu“,– sako J. Nikolajevas.

Jis įsitikinęs, kad Rusija vis dar turi pripažinti Estiją kaip subrendusią savarankišką valstybę, kaip, pavyzdžiui, Suomiją, ir priduria, kad nors niekas to garsiai neištaria, Estijos nepriklausomybė Rusijoje vertinama labiau kaip laikinas fenomenas, o tai tikrai kelia nerimą, rašo ERR.

Kita vertus, minėtų faktorių nepakanka, kad Krymo situacija būtų pakartota šiaurės rytų Estijoje. Tai, kad Krymas buvo nepriklausomos Ukrainos dalimi, Rusijoje buvo suvokiama kaip neteisybė, o Estijos nepriklausomybė taip nėra matoma. Be to, Ukrainai, kitaip nei Estijai, trūko įtakingų sąjungininkų.

„Nematau priežasties, kodėl Rusija galėtų norėti Narvos. Miestas vidutiniam Rusijos gyventojui nereiškia nieko, išskyrus tai, ką jie mokosi per istoriją apie Narvos karą ar Petrą I-ąjį. Rusijai tektų labai pasistengti, kad pateisintų, kodėl jiems prireikė okupuoti Narvą“, – teigia J. Nikolajevas.

Tačiau, kaip jis minėjo, pradinės prielaidos egzistuoja, ir nesiima prognozuoti, kas nutiktų susiklosčius tinkamoms aplinkybėms: ar tai būtų didelė tarptautinė krizė, etninės įtampos eskalavimas ar žiniasklaidos dėmesys kokiam nors susipriešinimą skatinančiam renginiui. Žurnalistas sako neturintis veiksmingo patarimo, kaip būtų galima užkirsti tam kelią.

Sankt Peterburge gimęs, tačiau Estijos pilietybę gauti besitikintis Michailu straipsnyje vadinamas vyras, nors ir pripažįsta, kad Estijai reikėtų būti budriai, dėl galimos invazijos nerimauja kur kas mažiau.

„Tai nieko naujo. Istoriškai Rusijai patinka okupacijos. Korupcija Rusijoje yra nacionalinio pasididžiavimo šaltinis. Kad tavo žmonės tikrai tave mylėtų, reikia kelių teritorinių okupacijų. Okupuodamas Krymą, Putinas užsitikrino prezidento postą, kol bus gyvas ir pelnė pagarbą. Tačiau tokiu atveju, kodėl Narva?“ – žurnalistams pasakoja vyras.

Kalbant apie Estijos rusus, Michailas sako, kad kai kurie vis dar prijaučia rusiškoms nuostatoms, tačiau daugelis yra pasyvūs. „Kiekvieną gegužės 9-ąją visur būna pilna juodai oranžinių Georgijaus juostelių, prie vienų namų stovi visureigis, ant kurio parašyta „Sugriaukim Berlyną!“. Bet jie kasmet išsikvepia, gal dėl to, kad žinutė neveikia – Berlynas vis dar stovi“, – juokauja pašnekovas.