Repatriacija būtų įmanoma, jei „galėtumėme garantuoti, kad šie žmonės galėtų būti nedelsiant čia siunčiami stoti prieš teismą ir kad jie bus sulaikyti“, vėlai sekmadienį televizijai ARD sakė Heiko Maasas.

Šiam tikslui „mums prireiktų teisminės informacijos, o šiuo metu jos nėra“, pridūrė jis. Tokiomis sąlygomis būtų „itin sunku“ vykdyti repatriaciją, nurodė ministras.

Anot jo, Berlynas norėtų „pasikonsultuoti su Prancūzija ir Britanija... dėl tolesnių veiksmų“.

Šis klausimas bus keliamas pirmadienį per Europos užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį ruošiamasi, be kita ko, aptarti „padėtį Sirijoje, ypač pastarojo meto vietos įvykius“, pažymima šio pasitarimo darbotvarkėje.

D. Trumpas sekmadienį paragino savo sąjungininkus europiečius priimti atgal Sirijoje nelaisvėn paimtus įtariamus džihadistus.

Prieš penkerius metus IS paskelbė sukūrusi vadinamąjį kalifatą kai kuriose Sirijos ir Irako teritorijose, bet nuo to laiko prarado beveik visas kontroliuotas žemes, ir dabar teturi mažesnį nei pusės kvadratinio kilometro ploto lopinėlį rytų Sirijoje netoli Irako sienos.

Daugelį metų su IS kovojančios kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) sučiupo šimtus iš užsienio atvykusių įtariamų džihadistų bei jiems giminingų moterų ir vaikų.

Sirijos kurdai ne kartą ragino džihadistų gimtąsias šalis juos atsiimti, bet šios valstybės to daryti nenori.

Jungtinės Valstijos prašo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų Europos sąjungininkių atsiimti per 800 ISIS (IS) kovotojų, kuriuos sugavome Sirijoje, ir juos teisti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.

„Kalifatas netrukus žlugs. Alternatyva nėra gera, nes mes būsime priversti juos paleisti. JAV nenori stebėti, kaip šie ISIS kovotojai skverbiasi į Europą, nes būtent ten jie eis“, – pridūrė jis.

Iš pradžių nenorėjusi to daryti Prancūzija dabar, regis, pasiruošusi svarstyti savo piliečių atsiėmimo galimybę.

Belgijos teisingumo ministras Koenas Geensas savo ruožtu sekmadienį paragino siekti bendro „europinio sprendimo“, kuris keltų mažiausią rizikas dėl saugumo.

D. Trumpo administracija jau maždaug dvi savaites spaudžia sąjungininkus parsigabenti savo piliečius. Vašingtonas pareiškė esąs pasirengęs padėti repatrijuoti šiuos žmones, tačiau laiko lieka vis mažiau.

Prancūzijai ir dar kelioms valstybėms, nusprendusioms palikti savo piliečius džihadistus SDF nelaisvėje, dabar iškyla diplomatinis, teisinis, politinis ir logistinis galvosūkis.

„Mes tiek daug darome ir tiek daug išleidžiame. Dabar laikas kitiems veikti ir atlikti darbą, kurį jie tikrai pajėgūs atlikti. Mes pasitrauksime, pasiekę 100 procentinę pergalę prieš kalifatą!“ – rašoma JAV prezidento vėlyvą šeštadienį paskelbtoje tviterio žinutėje.

Penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad „per ateinančias 24 valandas“ bus paskelbta apie kalifato kritimą, tačiau toks pranešimas per jo nurodytą laiką nepasirodė.

Merkel: JAV pasitraukimas iš Sirijos gali paskatinti Rusijos ir Irano įtaką

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį įspėjo, kad Vašingtono planas nedelsiant susigrąžinti savo karius iš Sirijos gali padėti Rusijai ir Iranui sustiprinti savo vaidmenį regione.

Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai, užspeisti nedidelėje zonoje, šiuo metu kaunasi su JAV remiamomis pajėgomis dėl paskutinės savo valdomos teritorijos šiaurės rytų Sirijoje. Tikimasi, kad netrukus bus pasiekta galutinė pergalė.

Kai tik kovotojai bus nugalėti, JAV pajėgos bus atšauktos, nes gruodį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ketinantis išvesti visą maždaug 2 tūkst. karių turintį amerikiečių kontingentą.

Vis dėlto Vašingtonas stengiasi įtikinti sąjungininkes pasilikti Sirijoje, o A. Merkel įspėjo apie riziką, jei regione bus paliktas vakuumas.

„Ar staigus ir greitas amerikiečių pasitraukimas iš Sirijos yra geras sumanymas? Galbūt tai dar kartą leis Iranui ir Rusijai sustiprinti savo įtaką?“ – Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo A. Merkel.

Pentagono vadovas Patrickas Shanahanas penktadienį pažadėjo paramą kovai su IS, tačiau neatskleidė sąjungininkėms, kaip tokia parama bus įgyvendinama atšaukus JAV pajėgas, ir nepateikė tvirtų įsipareigojimų.

Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas teigė, esą JAV savo partnerėms pasaulinėje kovos prieš IS koalicijoje pareiškė, kad jos kariai greičiausiai išvyks „per kelias savaites, o ne mėnesius“.

Sprendimas nustebino sąjungininkes, įskaitant Prancūziją, kuri prisideda artilerijos priemonėmis ir regione laiko 1,2 tūkst. karių, įskaitant apmokančius Irako pajėgas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas paklausė, kodėl JAV yra pasirengusi sukurti vakuumą Sirijoje, galbūt pasitarnausiantį jos priešui Iranui. Pasak jo, priežastys, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, tebėra „mįslė“.

Vienas Prancūzijos vyriausybės šaltinis teigė naujienų agentūrai AFP, kad „negali būti kalbos apie Prancūzijos karių pasilikimą, jei regione nebus JAV pajėgų.“