Konferencija dešimtmečius rodė Europos ir Amerikos vienybę, bet šiemet abi pusės nė nebebando slėpti gilaus skilimo dėl visų svarbiausių reikalų. Buvęs viceprezidentas Joe Bidenas pastebėjo, kad Amerika nėra jokia pasaulio lyderė, jei neturi sekėjų.
Irano užsienio reikalų ministras Mohamadas Džavadas Zarifas kritikuoja ir Ameriką, ir Europą, kitą dieną po to, kai Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike`as Pence`as vėl reikalavo, kad europiečiai nesabotuotų sankcijų Teheranui, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel atkirto, kad nors Iranas kelia didelį nerimą visiems, joks sprendimas yra trauktis iš vienintelio dar veikiančio branduolinio susitarimo.
Buvęs viceprezidentas J. Bidenas, dar svarstantis, ar kitąmet siekti įveikti D. Trumpą prezidento rinkimuose, tikino, kad atsukti laiką įmanoma, kad dabartinis įtampos laikotarpis praeis, ir Amerika grįš. Grįš laikai, kai ji nenusisuka nuo pasaulio ir sąjungininkų.
„Žinau, kad išgirdote daug apie lyderystę. Bet iš mano patirties – lyderystė yra tik tada, kai paskui jus kas nors seka. Kai greta jūsų tuščia, tai – jokia lyderystė“, – pastebi buvęs JAV viceprezidentas.
Amerikos delegacija šiemet buvo rekordinio dydžio, iš abiejų partijų, bet ir nesutarimai tarp Europos ir Amerikos buvo neslepiami kaip niekada. Prieš 55 metus Miuncheno saugumo konferencija sumanyta kaip forumas transatlantiniams santykiams įtvirtinti, bet po D. Trumpo išrinkimo tapo tikra vitrina, kaip pasikeitė Vakarų pasaulis.
Prieš konferenciją paskelbta ataskaita parodė, kad Vokietijos ir Prancūzijos piliečiai dėl pasaulio reikalų kur kas labiau linkę kliautis Rusijos ir Kinijos prezidentais negu D. Trumpu. Europiečiai svarstė, kad D. Trumpo išrinkimas ne nulėmė, o tik atspindėjo senai brendusius pokyčius. Tad Europai esą derėtų rengtis gyventi nesidairant į Ameriką.