Kalbėdama su susirinkusiaisiais, tarp kurių buvo ir Donaldo Trumpo dukra Ivanka, A. Merkel gynė Vokietijos su Rusija tiesiamą dujotiekį „Nord Stream 2“, kurį D. Trumpas aršiai kritikuoja. JAV prezidentas kaltino Vokietiją esant Rusijos įkaite dėl šalies priklausomybės nuo rusiškos energijos, tačiau A. Merkel nesutiko su tokia D. Trumpo pozicija.
„Jei Šaltojo karo metais mes importavome didžiulius kiekius rusiškų dujų, nesuprantu, kodėl dabartiniai laikai yra prastesni. Mes galime pasakyti, kad Rusija išlieka partnere“, - netikėtai pareiškė A. Merkel.
„Ar mes norime padaryti Rusiją priklausomą tik nuo Kinijos? Ar tai yra mūsų europietiškas interesas? Aš irgi taip nemanau“, - kalbėjo ji.
Klausimų ir atsakymų sesijos metu kanclerė pridūrė, kad klaidinga būtų visiškai izoliuoti Rusiją.
„Geostrategiškai Europa negali turėti interesų nutraukti visus ryšius su Rusija“, - sakė A. Merkel.
Miuncheno saugumo konferencijoje taip pat dalyvaujantis Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, esą Rusija, nepaisant daugelio spekuliacijų, yra suinteresuota, kad Europos Sąjunga išliktų stipri ir atvira.
„Rusija, nepaisant spekuliacijų, yra suinteresuota, kad ES būtų stipri, nepriklausoma ir atvira. Kaip sakė (Rusijos) prezidentas Vladimiras Putinas, ES siekis užsitikrinti nepriklausomybę ir suverenitetą gynybos ir saugumo srityse yra akivaizdus ir teigiamas, atsižvelgiant į daugiapoliškumo pasaulyje įtvirtinimą“, - kalbėjo S. Lavrovas.
„Kitas klausimas, kaip tai pavyks pasiekti Europos Sąjungai“, - pridūrė jis.
S. Lavrovas nepamiršo paraginti Europą atsisakyti „geležinių uždangų“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, XXI a. realijos rodo, kad „reikia atsisakyti kolonialistinio mąstymo liekanų ir geležinių uždangų filosofijos.
„Europos Sąjungos namui reikalingas kapitalinis remontas. Prieš mus visus iškilo išties didžiulės užduotys, o įveikti jas galime tik kartu“, - pridūrė S. Lavrovas.
„Esame įsitikinę: be Rusijos ir ES santykių normalizavimo strateginė Europos Sąjungos autonomija saugumo srityje vargu ar įmanoma“, - užbaigė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Tuo tarpu tarp JAV ir Vokietijos ne kartą kilo ginčai - D. Trumpas kritikavo didelį Vokietijos prekybos su JAV perteklių ir grasino įvesti muitus vokiškiems automobiliams. A. Merkel į tai atsakė vienareikšmiškai: „Kaip ir turėtų būti, didžiuojamės savo automobiliais.
„Jei tai Jungtinės Valstijos vertina kaip grėsmę savo saugumui, mes esame šokiruoti“, - sakė A. Merkel, o jos pasisakymą palydėjo klausytojų plojimai.
Vokietijos kanclerė ragino valstybes bendradarbiauti visais klausimais - nuo Irano situacijos iki naujos migrantų krizės prevencijos. A. Merkel abejojo, ar JAV sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinės programos susitarimo ar Sirijos yra geriausias būdas susitvarkyti su Teherano įtaka Artimuosiuose Rytuose.
„Vienintelis klausimas yra tai, kaip mes pasieksime mūsų bendrą tikslą. Ar mes tai darysime nutraukdami susitarimą, ar pasinaudodami branduoliniame susitarime turimais svertais? Tai yra esminis klausimas“, - kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Atsakydama į tarptautinės politikos klausimą, pateiktą konferencijos organizatorių - „Didžioji dėlionė: kas surinks visas dalis?“ - A. Merkel pareiškė: „Tik visi kartu.
Kanclerė po šio pasisakymo sulaukė plojimų, o tarp plojančiųjų buvo ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.
Susitiko pirmąkart po beveik metų pertraukos
Didžiosios Britanijos ir Rusijos užsienio reikalų viceministrai šeštadienį Vokietijoje surengė aukščiausio lygio abiejų šalių diplomatų susitikimą nuo pernai kovo, kai po įtariamo buvusio Rusijos dvigubo agento apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje santykiai buvo įšaldyti.
Pasak Britanijos užsienio reikalų ministerijos, per Miuncheno saugumo konferenciją jos jaunesnysis ministras Europos reikalams Alanas Duncanas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pirmuoju pavaduotoju Vladimiru Titovu.
„Alanas Duncanas pabrėžė, kad tarp šalių esama didelių nesutarimų, ir kad mūsų esami santykiai su Rusija galėtų pasikeisti, ji turėtų pasirinkti kitą kelią ir veikti kaip atsakinga tarptautinė partnerė“, – skelbiama pareiškime.
Šis susitikimas yra pirmasis abiejų šalių viceministrų lygio susitikimas, kai praėjusių metų kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste buvo apnuodytas buvęs Rusijos šnipas ir jo duktė, o Didžioji Britanija dėl šio išpuolio apkaltino Maskvą.
Britanija teigia, kad Sergejų Skripalį bandyta nužudyti panaudojant Sovietų Sąjungoje sukurtą nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“. Šis incidentas nubloškė dviejų valstybių santykius į žemiausią tašką per keletą pastarųjų dešimtmečių.
Apsinuodijusi "Novičioku" vėliau mirė viena britė, taip pat nukentėjo dar keli asmenys, įskaitant policininką.
Be kitų atsakomųjų priemonių, Londonas sustabdė visus planuotus aukšto lygio dvišalius susitikimus, o ministrai ir karališkosios šeimos nariai atsisakė dalyvauti praeitą vasarą Rusijoje surengtame Pasaulio futbolo čempinate.
„Ministras pakartojo tvirtą Jungtinės Karalystės ir sąjungininkų poziciją reaguojant į Rusijos valstybės neapgalvotą cheminių ginklų naudojimą Solsberio mieste, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija. - Jis aiškiai nurodė, kad Rusija imtis priemonių dėl tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančių reikalų.“
„Tai apima ir destabilizuojančios veiklos nutraukimą Ukrainoje, ir GLBT bendruomenės persekiojimo Čečėnijoje nutraukimą“, - pridūrė URM.
Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Didžioji Britanija toliau „kurs ir stiprins mūsų kultūrinius ir žmogiškuosius ryšius su Rusija, kur tik tai bus įmanoma“.
Šią savaitę vykstančioje saugumo konferencijoje Miunchene dalyvauja ministrai iš viso pasaulio, įskaitant JAV, Prancūziją, Didžiąją Britaniją ir Vokietiją.
JAV diplomatas: Maskva nori, kad Ukrainos vadovas „netektų savo posto“
JAV pasiuntinys Ukrainoje šeštadienį apkaltino Rusiją siekiu nuversti Ukrainos prezidentą Petro Porošenką per kovo mėnesį vyksiančius rinkimus, tikintis naudingų susitarimų su nauja vyriausybe.
„Jie bando pulti Porošenką ir susilpninti jo padėtį“, – naujienų agentūrai AFP sakė specialusis įgaliotinis Kurtas Volkeris Miuncheno saugumo konferencijoje, paklaustas, ar Maskva rems konkretų kandidatą prezidento rinkimuose kovo 31 dieną.
„Jie trokšta, kad (Porošenka) butų pašalintas iš valdžios, ir manau, kad jie tikisi galėsiantys su nauja vyriausybe sudaryti Rusijai naudingų susitarimų, kadangi tai jiems nepavyksta su P. Porošenkos“, – pareiškė K. Volkeris.
P. Porošenka, kuris buvo išrinktas per kruvinus protestus Kijeve nuvertus Rusijos remtą Viktorą Janukovičių, ketina dar kartą kandidatuoti į prezidento postą.
Tarp kitų populiarių kandidatų yra buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko ir komikas Volodymyras Zelenskis, kadaise vaidinęs prezidentą viename Ukrainos televizijos seriale.
Po 2014 metų sukilimo Maskva aneksavo Krymą ir parėmė rusakalbius separatistus pramoniniame rytų regione. Per šį konfliktą, pasak Jungtinių Tautų, iki praėjusių metų pabaigos jau žuvo apie 13 tūkst. žmonių.
Žemi P. Poroshenko reitingai šovė į viršų, kai jis pritarė nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos ortodoksų bažnyčios įkūrimui.
Jo padėtis taip pat sustiprėjo Rusijai sulaikius tris Kijevo karinius laivus ir daugiau kaip dvi dešimtis jūreivių, kai jie lapkričio mėnesį bandė iš Juodosios jūros įplaukti į Azovo jūrą per Kerčės sąsiaurį, skiriantį Rusijos žemyninę dalį nuo Maskvos aneksuoto Ukrainai priklausančio Krymo.