Pagrindiniai renginiai, skirti "oranžinei revoliucijai", vyksta sostinės centre - Nepriklausomybės aikštėje. Čia maždaug du mėnesius tęsėsi V.Juščenkos šalininkų "politinis maratonas". Dabartinis prezidentas ne kartą kalbėjo iš tribūnos Nepriklausomybės aikštėje, o po savo inauguracijos jis iš čia kreipėsi į tautą.

Pats valstybės vadovas antradienį pasirodys Nepriklausomybės aikštėje vakarėjant. Iki 20 valandos nuo scenos kalbės 2004 metų įvykių dalyviai. Stebėtojai mano, kad daug atgarsių susilauks senoje pasirodysiančios partijos "Tėvynė" lyderės, buvusios premjerės Julijos Tymošenko kalba.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pirmadienį pasirašė įsaką kasmet švęsti lapkričio 22-ąją Laisvės dieną. Ši šventė kol kas nėra oficiali poilsio diena, nes tam būtinas parlamento sprendimas.

V.Juščenka mano, jog buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma ir buvęs Ukrainos ministras pirmininkas, kandidatas į prezidentus Viktoras Janukovičius žinojo, kad rengiamasi suklastoti 2004 metų prezidento rinkimų rezultatus skaičiuojant balsus. Tai Viktoras Juščenka pareiškė pirmadienį, duodamas interviu televizijai "5 kanalas".

Atsakydamas į klausimą, ar galėjo L.Kučma žinoti apie klastotes, V.Juščenka sakė: "Esu tikras, kad jis tai žinojo".

"Jis pasielgė, kaip Poncijus Pilotas, ir nusiplovė rankas - akivaizdu, ką Leonidas Kučma norėjo parodyti: kad jis pats, asmeniškai prie to neprisidėjo", - pridūrė V.Juščenka.

Į klausimą, ar apie rengiamas klastotes žinojo jo pagrindinis varžovas V.Janukovičius, V.Juščenka atsakė: "Kalbant apie žmogaus privatų interesą ir ištisą mechanizmą, kuris dirba, kad jis būtų įgyvendintas, sunku įsivaizduoti, kad pats asmuo, dėl kurio tai vyko, yra nekaltas ir formaliai neįtrauktas į šį procesą".

Kaip sakė V.Juščenka, jo nuomone, turint omenyje tą klastojimo mastą, kuris buvo - 3,5 - 4 mln. "pavogtų" balsų, "jis (klastojimas) buvo ne tik gerai organizuotas".

Pažymėjęs, jog buvo vienas centras, kur buvo detalizuotas šio klastojimo būdas ir laikas, V.Juščenka sakė: "Aš nenoriu kalbėti apie patį Viktorą Janukovičių šiuo klausimu, bet drauge su milijonais (žmonių) aš galiu turėti teisę įtarti, kad (šis) žmogus tai, be abejo, turėjo žinoti".

Ukrainos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Jaroslavas Davydovyčius anksčiau yra pareiškęs, kad neturi informacijos, ar patraukti atsakomybėn 2004 metų prezidento rinkimų klastojimo organizatoriai.

"Ar patraukti atsakomybėn šių savavaliavimų organizatoriai, aš, deja, neturiu informacijos. Galbūt kada nors ją pateiks teisėsaugos institucijos", - sakė CRK pirmininkas.

S.Belkovskis: Kijevo Maidano aikštė - tai veidrodis, kuriame Rusijos politinis elitas pamatė savo nepadorų veidą

Kremliuje priimta manyti, kad per praėjusius metus Ukrainos revoliucija diskreditavo save, ir šioje kaimyninėje šalyje iš tikrųjų nėra daug ko iš to, kuo didžiuojasi oficialioji Maskva, ironiškai teigia rusų politologas.

Pavyzdžiui, ten nėra didelių naftos ir gamtinių dujų atsargų, valdžios vertikalės (kyšių ėmimo ir perdalijimo kelių lygių sistemos), Visuomenės rūmų ir Nacionalinių projektų įgyvendinimo tarybos, antradienį verslo laikraštyje "Vedomosti" paskelbtame straipsnyje rašo Nacionalinės strategijos instituto direktorius Stanislavas Belkovskis.

Užtat yra Ukrainoje tai, ko nėra ir negali būti dabartinėje Rusijoje.

Pavyzdžiui, žodžio laisvė. Bet kuriame televizijos kanale, bet kuriame laikraštyje bet kuris politikas, ekspertas ir paprastas pilietis gali kritikuoti valdžią taip griežtai, kaip jis panori. Ir niekas neskambina į redakciją iš prezidento kanceliarijos ir isteriškai nereikalauja "nutraukti provokaciją".

Yra šioje šalyje po revoliucijos ir realių galimybių politikos subjektams rungtyniauti.

Opozicinės jėgos - Viktoro Janukovičiaus Regionų partija ir Julijos Tymošenko "Tėvynė" - dabar pirmauja per viešosios nuomonės apklausas, ir kažkodėl niekas neabejoja, kad šie žmonės ramiai dalyvaus rinkimuose, jų registracijos niekas neatšauks, neužkirs kelio į eterį, o rėmėjų neareštuos, rašo politologas.

Ukrainoje, ne taip, kaip Rusijoje, kartais atleidžiami iš pareigų labai svarbūs pareigūnai, įtariami korupcija ar nesugebantys efektyviai vadovauti.

Pavyzdžiui, taip atsitiko 2005 metų rugsėjo 8 dieną, kai silpnas ir niekam tikęs (Kremliaus vertinimu) prezidentas Viktoras Juščenka atleido Julijos Tymošenko vyriausybę, du savo artimiausius padėjėjus ir dar kelis ministrus verslininkus, kurie anksčiau gavo portfelius už dalyvavimą akcijose Nepriklausomybės aikštėje.

Be to, V.Juščenkai vis dėlto pavyko sustiprinti Ukrainos pozicijas pasaulyje. Per praėjusius metus Kijevas užėmė buvusios SSRS šalies - lyderės nišą - o juk visiškai neseniai atrodė, kad ši niša amžių amžiams priklauso Rusijai.

Rusijos politinis elitas skausmingai reaguoja į įvykius Ukrainoje ne tik todėl, kad neteisingai pasirinko per 2004 metų rinkimus kandidatą ir pralaimėjo.

Bet ir todėl, kad akcijos Nepriklausomybės aikštėje - ir viskas, kas vyko po jų - išryškino, kuo iš esmės skiriasi Rusijos ir Ukrainos elitas, rašo S.Belkovskis.

Ukrainos valstybingumas - neabejotina ir prioritetinė vertybė, o klausimas "Ką tu padarei dėl Ukrainos?" - svarbiausias. Būtent todėl ir prasidėjo akcijos Nepriklausomybės aikštėje. Jas organizavo, priešingai paranojiniam Kremliaus niurzgėjimui, ne tariami Amerikos šnipai, o žmonės, kurie nori laisvės savo nepriklausomoje valstybėje.

Ukrainos Nepriklausomybės aikštė tapo veidrodžiu, kuriame degraduojantis posovietinės Rusijos elitas, pamatė savo išpurtusį, nepadorų, baimės ir suktumo perkreiptą veidą, rašo autorius.

Daugiau kaip pusė Rusijos gyventojų mano, kad "oranžinė revoliucija" - kovos dėl valdžios Ukrainoje apraiška

Kas antras Rusijos gyventojas (54 proc.) mano, kad praėjusių metų "oranžinė revoliucija" Ukrainoje buvo įvairių politikų ir oligarchų grupių kovos dėl valdžios apraiška, ir tik 15 proc. respondentų sieja 2004 metų rudens įvykius su masiniu žmonių pasipiktinimu dėl korupcijos valdžioje ir nesąžiningų rinkimų šalyje.

Dar 18 proc. respondentų apibūdina tų dienų įvykius Ukrainoje kaip sąmokslo, kurį surengė užsienio šalių politikai ir specialiosios tarnybos, padarinius.

Tokius apklausos duomenis pateikė agentūrai "Interfax" analitinio Jurijaus Levados centro sociologai, kurie lapkričio viduryje apklausė 1600 Rusijos gyventojų iš 128 miestų ir kaimų 46 šalies regionuose.

Kaip parodė tyrimas, kas antras Rusijos gyventojas (49 proc.) įsitikinęs, kad šiuo metu Ukraina pamažu suartėja su Vakarų šalimis (Europos Sąjunga, JAV), ir tolsta nuo Rusijos. Suartėjimą su Rusija įžvelgia tik 10 proc. apklausos dalyvių.

Daugiau kaip ketvirtadalis respondentų (27 proc.) mano, kad Ukrainoje dabar didėja "sumaištis ir netvarka".