Antradienio vakarą vyriausiasis Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May „Brexit“ derybininkas Olly Robbinsas buvo pastebėtas viename Briuselio viešbučio bare. Kaip skelbia Didžiosios Britanijos televizija „ITV News“, O. Robbinsas kolegoms sakė, jog galiausiai britų parlamentarams teks pasirinkti vieną iš dviejų variantų: arba jie pritars susitarimui, parengtam Th. May, arba teks labai ilgam atidėti visą „Brexit“, rašo CNN.
Kad ir kaip ten bebūtų, pokalbį viešbučio bare nugirdęs „ITV News“ reporteris Angusas Walkeris teigia viso O. Robbinso pokalbio negirdėjęs, be to, negali garantuoti, jog bare politikas paprasčiausiai dalijosi savo asmenine nuomone. Jungtinės Karalystės vyriausybė davė aiškiai suprasti: net jeigu O. Robbinsas cituojamas teisingai, tai buvo jo asmeninė nuomonė, o ne oficiali vyriausybės pozicija – ji ir toliau pasiryžusi iš Europos Sąjungos pasitraukti jau kovo 29 dieną.
Bene svarbiausias A. Walkerio reportažo aspektas – O. Robbinso tariamas įsitikinimas, jog baimė dėl galimybės prailginti 50-ojo straipsnio procesą gali sukoncentruoti „Brexit“ klausimu ryžtingai nusiteikusius parlamentarus.
Dar prieš parą „HuffPost UK“ korespondentas Paulas Waugh paskelbė detalų ir daugybe patikimų šaltinių paremtą rašinį, kuriame teigiama, kad Th. May jau pratinasi prie minties, jog sutarimo dėl „Brexit“ greičiausiai nebus. Logika labai paprasta: jeigu Th. May bus priversta daryti pernelyg daug nuolaidų opozicinei leiboristų partijai (sklandė gandų, kad taip gali nutikti), jos Konservatorių partijai galas.
Čia ir pradeda ryškėti tikroji „Brexit“ situacija. Tiek O. Robbinso skaičiavimai, tiek nepasiekto susitarimo scenarijus tiesiogiai priklauso nuo labai konkretaus kalendoriaus: Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkų komandos susitiks prieš baigiantis vasariui. Kad ir koks bebūtų tokio susitikimo rezultatas, vasario 27 dieną parlamentas dėl jo balsuos. Kovo 21 dieną per viršūnių susitikimą Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovė susitiks su Europos Sąjungos vadovais, o susitikimo metu tikimasi pasiekti susitarimą dar prieš kovo 29 dieną „Brexit“ terminą.
Svarbiausia data – kovo 21-oji. Europos Sąjungos lyderiai susitiks Briuselyje ir privalės apsispręsti, ar pritarti naujam susitarimui su Jungtine Karalyste, dėl kurio iki to laiko Th. May privalės gauti parlamento pritarimą, ar jį atmesti. Iki „Brexit“ termino bus likę lygiai aštuonios dienos.
Tos aštuonios dienos – lemiamas laikas visam „Brexit“ procesui. Kad ir kas benutiktų kovo 21 dieną (numanant, kad parlamentas nesuteiks įgaliojimo Th. May praplėsti „Brexit“ procesą), Londone situacija taps kaip reikiant įtempta.
Tada parlamentas turės pritarti susitarimui – jis greičiausiai primins dabartinį Th. May siūlymą, tik su keliais neesminiais pasikeitimais, arba kovo 29 dieną Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos išstos be jokio susitarimo.
Sugrįžkime prie nugirstų Jungtinės Karalystės vyriausiojo derybininko pasisakymų. Nors dauguma O. Robbinso žodžius interpretuoja kaip savotišką britų vyriausybės planą įbauginti už „Brexit“ pasisakančius parlamentarus sutikti su Th. May siūlymu, iš tiesų tai gali būti paprasčiausias dabartinės politinės situacijos konstatavimas. Kovo pabaigoje, likus kelioms dienoms iki pasitraukimo be susitarimo, parlamentarams teks akis į akį susidurti su pasauliu. Daug šviesaus proto žmonių viliasi, kad britų parlamento deputatai padarys viską, kas jų galioje, kad išvengtų chaoso ir priverstų Th, May reikalauti 50-ojo straipsnio pratęsimo. Tokia situacija tikrai priverstų kaip reikiant susitelkti. Balsuoti už Th. May siūlymą. Gąsdina mintis apie „Brexit“ atidėjimą? Pavadinkime tai mažiausia iš trijų blogybių.
Tikroji drama susijusi su faktu, kad taip ir lieka iki galo neaišku, kokios tikrosios britų vyriausybės užmačios. Puikiame šią savaitę pasirodžiusiame „Politico“ straipsnyje apie Th. May strategiją Tomas McTague daro išvadą: „Moteris, vadovaujanti Jungtinei Karalystei didžiausios nuo 1945 metų krizės akivaizdoje, kažkodėl menkai kam žinoma kaip ministrė pirmininkė“.
T. McTague sako: jeigu Th. May susitarimas žlugs (ar tai būtų dėl Europos Sąjungos, ar dėl Jungtinės Karalystės), niekas negali tiksliai žinoti, kaip ji į tai reaguos. Akis į akį susidūrusi su pasirinkimu, ar sutikti su „Brexit“ be susitarimo, ar paskutinę minutę paprašyti daugiau laiko, „premjerė gali pasielgti neprognozuojamai: kaip ji pasielgs, nežino nei jos kabinetas, nei artimiausi patarėjai, nei ilgamečiai bičiuliai parlamente“.
Kitaip tariant, tiems, kurie nepritaria Th. May sprendimams, grėsmė yra labai reali. Optimistai Londone viliasi, kad premjerė ryšis iš pirmo žvilgsnio neįmanomam dalykui ir į savo pusę sugebės pritraukti pakankamai parlamentarų, padėsiančių užtvirtinti susitarimą. Svarbu pridurti, kad tokiu optimizmu trykšta tik Th. May komanda ir jos rėmėjai.
Deja, optimizmas būdingas ne visiems. Briuselyje su derybomis reikalų turintys asmenys vis labiau nerimauja, kad nedidelė grupelė nuožmiai nusiteikusių deputatų bandys savo kolegas įtikinti nepritarti jokiam susitarimui – esą, tai nebūtų jau tokia tragedija, kaip kad visi bando įteigti. Bėda ta, kad labai mažai kas Briuselyje bepasitiki Jungtinės Karalystės politikų žodžiais.
„Chaotiško „Brexit“ rizika vis auga. Labai sunku sužinoti, ar tie žmonės tiesiog nori pasirodyti, ar iš tikrųjų ėmė manyti, kad jokio susitarimo – pats geriausias variantas“, – paaiškina vienas nemažai apie vykstančias derybas žinantis šaltinis.
Kaip ir viskas, kas susiję su „Brexit“, nesusikalbėjimas ir nenoras suprasti savo oponentus Jungtinę Karalystę tik stumia vis artyn prarajos. Iki kovo 21-ąją vyksiančio viršūnių susitikimo liko penkios savaitės. Iki tol kils dar ne viena audra.