.
„Antisemitizmas yra Respublikos nepripažinimas, lygiai taip pat kaip išrinktų pareigūnų arba institucijų puolimas yra Respublikos nepripažinimas“, – citavo jis E. Macrono žodžius ministrų kabineto posėdyje.
Praėjusį savaitgalį daugelio prancūzų pasipiktinimą sukėlė antisemitiniai grafičiai ir vandalizmo atvejai Paryžiuje ir jo apylinkėse, įskaitant paminklo 2006 metais mirtinai nukankintam žydų jaunuoliui išniekinimą.
Pasak B. Griveaux, E. Macronas sakė, kad šie incidentai yra įvykių, susijusių su vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ judėjimo antivyriausybiniais protestais, „naujas posūkis“.
Savaitgalį vyko dar vienas „geltonųjų liemenių“ protestas prieš E. Macroną ir jo verslui palankią politiką.
Vyriausybės pareigūnai kelia prielaidą, kad dėl antisemitinių incidentų iš dalies kalti dešiniųjų ir kairiųjų radikalai, įsimaišę tarp savaitgalį vykusių protestų dalyvių.
Tačiau tiesioginių šios sąsajos įrodymų jie nepateikė, o antisemitiniai išpuoliai prasidėjo anksčiau nei lapkritį kilę antivyriausybiniai protestai.
Maždaug 300 žmonių trečiadienį susirinko Paryžiaus priemiestyje prie vieno memorialo, paminėti žiauraus 23 metų Ilano Halimi nužudymo metinių.
Į minėjimą atėję pareigūnai, įskaitant Izraelio ambasadorių Prancūzijoje, savaitgalį nupjautų medžių vietoje pasodino naujus medelius.
Vidaus reikalų ministras šią savaitę pranešė, kad pernai policija užregistravo 541 antisemitinį nusikaltimą arba 74 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai buvo registruota 311 tokių atvejų. Prieš tai šis skaičius mažėjo dvejus metus iš eilės.