Tačiau dviejų dienų konferencija taip pat pademonstruos skirtumus: svarbios JAV sąjungininkės Europoje atsiunčia žemo rango atstovus tvyrant įtampai dėl prezidento Donaldo Trumpo primygtinių raginimų smaugti Irano ekonomiką.

M. Pence'as ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo drauge su Lenkijos vyriausybe priims pareigūnus per vakarienę Karališkojoje pilyje Varšuvos senamiestyje.

Nors didelė darbotvarkės dalis lieka miglota, pagrindinė sesija įvyks ketvirtadienį, kai M. Pence'as, M. Pompeo ir B. Netanyahu pasakys kalbas, o darbo grupės aptars rūpimus klausimus.

„Tai pasaulinė koalicija, kuriama vykdyti svarbią misiją: mažinti pernelyg ilgai kylančią grėsmę iš Artimųjų Rytų“, – antradienį vakare pradėdamas vizitą Lenkijoje sakė M. Pompeo.

B. Netanyahu tikriausiai pasakys ugningą kalbą dėl Irano, kurio lyderiai atmeta pačią Izraelio egzistenciją.

Jis yra pažadėjęs tęsti smūgius Irano pajėgoms, kol jos pasitrauks iš Sirijos, ir neatmeta galimybės surengti karinį smūgį, kurio tikslas būtų sunaikinti Teherano branduolinę programą.

Tačiau neskaitant Izraelio, Irano varžovių arabų pasaulyje ir D. Trumpo administracijos, beveik visos šalys teberemia valdant ankstesniam JAV prezidentui Barackui Obamai sudarytą susitarimą, pagal kurį Iranas mainais į sankcijų sušvelninimą sutiko nutraukti tam tikrą veiklą branduolinių technologijų srityje.

Nesutarimai dėl „tų pačių grėsmių“

Net Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė, trokštanti įtikti Jungtinėms Valstijoms nuolatinio susirūpinimo dėl Rusijos akivaizdoje, yra aiškiai deklaravusi, kad remia 2015 metų susitarimą su Iranu, kuris, kaip nurodo Jungtinių Tautų inspektoriai, jo laikosi.

„Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos mato tas pačias grėsmes Artimuosiuose Rytuose; kartais nesutariame dėl to, kaip spręsti šias krizes“, – sakė lenkų užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius bendroje spaudos konferencijoje su M. Pompeo.

Lenkija, kurios ambasadorius Teherane buvo iškviestas protestui pareikšti, po M. Pompeo pradinio pareiškimo stengėsi pabrėžti, kad Iranas nėra vienintelis konferencijos klausimas.

„ES neturi pakankamai politinio svorio, kad iš tikrųjų bandytų paveikti situaciją Artimuosiuose Rytuose“, – sakė J. Czaputowiczius ir pridūrė, kad visoms „demokratinėms valstybėms“ reikia susiburti ir išspręsti užsitęsusią įtampą šiame regione.

Nedas Price'as, buvęs B. Obamos patarėjas ir žvalgybos pareigūnas, sakė, kad Varšuvos konferencija tik pademonstruos D. Trumpo administracijos izoliaciją, nes sąjungininkės Europoje nenori dalyvauti „mitinge prieš Iraną“.

„Administracijos deklaruojama „maksimalaus spaudimo“ pozicija yra daugiau nei vien nesmagi – ji padrika, nes Amerikai trūksta sąjungininkių, norinčių paremti tokią strategiją“, – sakė N. Price'as, dabar dirbantis spaudimo grupėje „National Security Action“.

Derybos dėl Jemeno

Britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas yra vienintelis įtakingas Europos diplomatas, atvykęs į Varšuvą, bet jis pirmiausia nori aptarti humanitarinę krizę Jemene, kur keli milijonai žmonių yra atsidūrę prie bado slenksčio.

J. Huntas trečiadienį vakare dalyvaus keturšaliame susitikime su M. Pompeo, Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE). Abi šios arabų šalys vykdo JAV remiamą karinę kampaniją prieš Jemeno husių sukilėlius, kuriuos remia Iranas.

Rusija nedalyvauja Varšuvos konferencijoje ir ketvirtadienį surengs savo derybas Sočyje su Irano prezidentu Hassanu Rouhani ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu dėl Sirijos, iš kurios D. Trumpas planuoja išvesti JAV karius.

Turkija sakė, kad į Varšuvos konferenciją atsiųs tik ambasados darbuotojus.

Tačiau didelę delegaciją atsiųs išeivijoje veikianti, Irane uždrausta buvusių šios šalies sukilėlių Liaudies modžahedų organizacija.

Šis judėjimas, kurį JAV 2012 metais išbraukė iš teroristinių organizacijų sąrašo, palaikė glaudžius ryšius su JAV konservatoriais, įskaitant buvusį Niujorko merą Rudy Giuliani, kuris kalbės judėjimo mitinge Varšuvoje.