Naujoji Žemė – Arkties vandenyne besidriekiantis Rusijos salynas. Kadaise tai buvo Sovietų Sąjungos branduolinių bandymų vieta, čia įvyko ir didžiausias žmogaus sukeltas sprogimas – 1961-aisiais buvo susprogdinta 50 megatonų galios taip vadinama „Caro bomba“. Po šio įvykio ginklavimosi varžybos tarp Sovietų Sąjungos ir JAV tapo dar intensyvesnės ir iškilo grėsmė, kad Šaltasis karas gali virsti karštuoju, rašo „The Washington Post“.

Susiję straipsniai
3 metų berniukas miške išgyveno dvi šaltas naktis ir teigia, kad jam kompaniją palaikė lokys  (90)
Rusijai priklausančiame Arkties vandenyno salyne siautėja baltieji lokiai  (67)

Šiandien skurdaus kraštovaizdžio kraštas išgyvena apsiaustį – daugybė baltųjų lokių paskelbė savotišką karštąjį karą. Jūrų ekologai jau seniai skambino pavojaus varpais apie tai, kokią riziką pažeidžiamoms gyvūnų rūšims kelia visuotinis klimato atšilimas. O tolimoje Rusijos šiaurėje situacija staiga tapo pavojinga ir žmonėms.

Baltieji lokiai paprastai gimsta sausumoje, bet gyvena daugiausia ant jūros ledo – čia jie medžioja ruonius, kuriais ir minta. Tačiau ledas Arktyje plonėja – šis reiškinys siejamas su vis spartėjančia klimato kaita. Tad išalkusiems gyvūnams tenka kraustytis į krantą, kur jie ieško grobio ir susiduria su šiose vietovėse gyvenančiais žmonėmis.

Mažiausiai 52 baltieji lokiai atkeliavo į Belušja Guba – pagrindinę salos gyvenvietę, kurioje tebėra karinis įtvirtinimas, į kurį patekti draudžiama. Mieste yra apie du tūkstančius gyventojų.

Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad gyvūnai mėgino įsiveržti į biurus ir gyvenamąsias patalpas, jie vaikėsi gyventojus ir demonstravo kitokį agresyvų elgesį. Savaitgalį paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įraše matyti, kaip baltieji lokiai šmirinėja po apleistas gyvenamąsias patalpas, pasirodo žaidimų aikštelėse, spokso į šunis ar puotauja šiukšlyne.

„Žmonės išsigandę. Jie baiminasi išeiti iš namų, susijaukė visa jų dienotvarkė. Tėvai bijo išleisti vaikus į darželius ar mokyklas“, – savo pranešime tvirtina vietos pareigūnai.

Mieste ėmė patruliuoti automobiliai, atsirado šunų brigados, tačiau situacija dėl to nepakito. Gyvūnų atgrasyti nepavyko, jie ir toliau kelia „grėsmę gyventojų sveikatai ir gyvybei“, teigia pareigūnai. Reikia imtis drastiškesnių priemonių.

„Gyvenvietės teritorijoje nuolat yra 6–10 lokių. Žmonės įsibaiminę, bijo išeiti iš namų (...), tėvai bijo išleisti vaikus į mokyklas ir darželius“, – sakė vietos administracijos vadovo pavaduotojas Aleksandras Minajevas.

Vietos administracijos vadovas Žiganša Musinas pabrėžė, kad tokio baltųjų lokių antplūdžio dar nėra buvę.

„Naujojoje Žemėje gyvenu nuo 1983-ųjų ir tokio masinio baltųjų lokių įsiveržimo dar nėra buvę", – sakė jis pranešime regiono valdžiai.

Anot Ž. Musino, lokiai nuolat lankosi viename iš dalinių ir „tikrąja to žodžio prasme vejasi žmones“. Be to, gyvūnai braunasi į daugiabučių laiptines.

Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas sausį sakė, kad Naujojoje Žemėje teko nugriauti šimtus nenaudojamų karinių pastatų, nes juose apsigyveno baltieji lokiai.

Gyventojams draudžiama medžioti gyvūnus, kurie priklauso pažeidžiamoms rūšims. Rusijos aplinkos apsaugos tarnyba neišdavė licencijų šaudyti problemų keliančius gyvūnus. Į tolimą salą išsiųsta ekspertų komanda – taip siekiama apsaugoti gyventojus. „Tačiau jei paaiškės, kad priemonės, kurių imtasi, nepadeda išspręsti problemos, beliks vienintelė priverstinė priežastis – gyvūnus nužudyti“, – pranešė TASS.

Baltieji lokiai kovoja su sunkia savo padėtimi, kurioje atsidūrė dėl besikeičiančių sąlygų Arktyje. Čia, pasak 2013-aisiais žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo, oras šyla daugiau nei dvigubai didesniu greičiu nei visoje planetoje. Prognozių modeliai rodo, jog Arkties vandenyną dengiančio ledo mažės maždaug po 13 procentų per dešimtmetį.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad klimato kaita yra agresyvaus baltųjų lokių elgesio priežastis. 2016-aisiais baltųjų lokių būrys apsupo Arktyje esančią meteorologijos stotį ir įkalino Rusijos mokslininkų komandą.

Daug žalos Naujajai žemei pridarę gyvūnai išdrįso išlipti sausumon pietinėje salyno dalyje – čia ledas plonėja itin sparčiai, aiškina Ilja Mordvincevas, A. N. Severcovo ekologijos ir evoliucijos instituto tyrėjas.

Keliaudami į šiaurę, kur ledas tvirtesnis, baltieji lokiai surado alternatyvių maisto šaltinių Belušja Gubos gyvenvietėje ir sustojo čia pasimaitinti atliekomis.

Tačiau mityba, kurios pagrindą sudaro šiukšlės, nėra tinkama baltiesiems lokiams – kaip aiškinama 2014-aisiais žurnale „Science“ paskelbtame tyrime, kad nepristigtų energijos, baltieji lokiai turi maitintis „daug riebalų turinčiu grobiu“. Jūriniai gyvūnai itin jaučia klimato kaitos žalą, teigia tyrimo autoriai, mat yra priklausomi nuo oro sąlygų: jiems būtinas ledas, kad galėtų susimedžioti pageidaujamą laimikį – ruonių ar kitų gyvūnų, kuriais maitinasi, pavyzdžiui, žuvų ar vandens paukščių. Kai mėsėdis baltasis lokys nepatenkina savo mitybos poreikių ar kai jam tenka keliauti kažkur toli ir ilgai, jo būklė nukenčia. Gali susilpnėti patelių reprodukcinis pajėgumas.

2007-aisiais JAV geologijos tarnyba perspėjo, kad iki 2050-ųjų dėl plonėjančio ledo nuo žemės paviršiaus gali būti nušluoti du trečdaliai visos baltųjų lokių populiacijos.