Protestų, griūvančios ekonomikos ir tarptautinių sankcijų sąlygomis Venesuelos lyderis metų metus išlaikė savo pozicijas, tvirtais gniaužtais laikydamas kariuomenę ir imdamasi griežtų priemonių prieš opoziciją. Bet įtampa pasiekė apogėjų. Finansinė kilpa veržiama vis stipriau, daugelis šalių-kaimynių ir Vakarų valstybės ragina jį surengti rinkimus arba pasitraukti, o sustiprėjusi opozicija, vadovaujama Juano Guaido, tampa vis svarbesne ir darnesne jėga.

N. Maduro viešai yra pareiškęs, kad jis niekur nebėgs, ir jo pasitraukimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, jei jis apskritai įvyks. Jis ne kartą yra pasmerkęs JAV pastangas jį nuversti, ir visi ženklai rodo, kad jis atkakliai tam priešinasi. Vis dėlto rengiami „specialieji planai“, tuo atveju, jeigu jam tektų nedelsiant palikti Venesuelą, teigia keturi šaltiniai, gerai susipažinę su situacija.

Bet koks saugus prieglobstis kelia rizikų – tiek N. Maduro, tiek toms šalims, kurios jį priglaustų. Nors Jungtinės Valstijos paragino jį palikti šalį, vargu ar jos bus itin maloniai nusiteikusios šalių, kurios jį priglaus, atžvilgiu. O N. Maduro norės jaustis apsaugotas tiek nuo Venesuelos, tiek nuo tarptautinės teisės.

Svarstomos prieglobsčio šalys, tokios kaip Kuba, Rusija ir Turkija, nė kiek nestebina. Kuboje komunistinė Miguelo Diaz-Canelo vyriausybė yra ideologinė N. Maduro vadovaujamos Bolivaro Respublikos sąjungininkė.

Pasak dviejų šaltinių, dėl klausimo jautrumo nepanorusių įvardinti savo tapatybės, neatmetama ir galimybė, kad N. Maduro gali patraukti į Meksiką. Prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras yra vienas iš nedaugelio Lotynų Amerikos lyderių, kuris nepripažįsta Juano Guaido, Nacionalinės Asamblėjos lyderio, kaip teisėto Venesuelos prezidento. N. Maduro dalyvavo A. M. Lopezo Obradoro inauguracijoje, vykusioje pernai gruodį.

Tokie svarstymai suaktyvėjo, nes N. Maduro žmona Cilia Flores – kurios du sūnėnai atlieka bausmę JAV kalėjime už stambaus masto narkotikų prekybą, – didina spaudimą savo vyrui paruošti planą B, teigia dar vienas šaltinis. Venesuelos informacijos ministerija neatsiliepė į prašymus pakomentuoti.

„Manau, pereinant prie demokratijos Venesueloje būtų geriau, kad jo nebūtų šalyje“, – apie N. Maduro kalbėjo Elliottas Abramsas, JAV specialusis atstovas Venesueloje. „Ir yra kelios šalys, kurios, manyčiau, sutiktų jį priimti“, – sakė jis žurnalistams, cituodamas „jo bičiulius tokiose šalyse kaip Kuba ir Rusija“.

N. Maduro, jo šeimos bei artimiausių jo padėjėjų likimas yra svarbus keičiantis valdžiai Venesueloje, kuri yra Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narė ir kurios gyventojai kenčia dėl maisto, vaistų bei pagrindinių patogumų trūkumo. Per praėjusią savaitę vykusį Europos ir Lotynų Amerikos šalių viršūnių susitikimą buvo sutarta siekti taikaus politinio proceso, kuris nuvestų link naujų prezidento rinkimų Venesueloje.

Nicolas Maduro

Kalbėdamas praėjusią savaitę Vašingtone E. Abramsas sakė, kad šalys, išskyrus Rusiją ir Kubą, „susisiekę su mumis privačioje aplinkoje, pranešė, kad sutiktų priimti dabartinio neteisėto režimo narius, jei tai padėtų valdžios perėjimui“. Jis atsisakė įvardinti tas šalis.

Bet koks N. Maduro ar jo artimos aplinkos žmonių skrydis į Kubą suteiktų JAV pagrindo vėl nukreipti savo radarus į Havaną, sakė vienas šaltinis, artimai susipažinęs su situacija. Tokiu atveju Vašingtonas galėtų paskelbti specialių priemonių paketą Kubai už valstybės remiamo terorizmo skatinimą regione, sakė šaltinis.

Jorge Rodriguezas, Venesuelos ryšių ministras, šių metų sausį lankėsi Meksikoje beveik tuo metu, kai su darbo vizitu viešėjo Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas. Vienas šaltinis, gerai susipažinęs su vykusiais pokalbiais, sakė, kad buvo kalbėta apie galimybę Meksikai tarpininkauti dialogui tarp N. Maduro ir opozicijos. Kitas šaltinis teigė, kad svarstyti galimus pabėgimo maršrutus imta praėjusių metų pabaigoje.

Jesúsas Ramírezas, A. M. Lopezo Obradoro atstovas, komentuoti atsisakė. Meksika nesiūlė N. Maduro prieglobsčio, teigė vienas šalies užsienio ministerijos pareigūnas, paprašęs neminėti jo pavardės. Susisiekti su P. Sanchezo atstovu spaudai nepavyko.

Per savo kasdieninę spaudos konferenciją praėjusį penktadienį A. M. Lopezas Obradoras dar kartą pakartojo, kad jo vyriausybė vadovaujasi konstituciniu draudimu kištis į kitų valstybių reikalus, bet ji bus atvira padėti tarpininkauti dialogui tarp abiejų Venesuelos pusių.

Meksika turi ilgametę tradiciją suteikti prieglobstį užsienio šalių lyderiams. Irano šachas, pabėgęs per 1979 metų revoliuciją, prieglobstį rado kurortiniame Kuernavakos mieste, kur jį aplankė buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas. Sovietų marksistas Leonas Trockis, po konflikto su Josephu Stalinu atsidūręs tremtyje, 1937 metais persikėlė į Meksiką ir buvo šiltai sutiktas kairiųjų pažiūrų prezidento Lazaro Cardenaso, kurį A. M. Lopezas garbina kaip didvyrį.

Neatmetama galimybė, kad N. Maduro ieškos prieglobsčio tolimesniame užsienyje, jei nuspręs palikti Venesuelą. Vienas prancūzų pareigūnas užsiminė, kad tarptautinėje visuomenėje aktyviai diskutuojama N. Maduro likimo tema.

Juanas Guaido

Situaciją apsunkina ir nežinojimas, ką daryti su N. Maduro Vieningosios socialistų partijos viceprezidentu Diosdado Cabello, teigia kitas šaltinis, susipažinęs su svarstymais. Jungtinių Valstijų prokurorai renka įrodymus prieš D. Cabello bent jau nuo 2015 metų dėl įtariamos narkotikų prekybos, kaip rašė tuo metu JAV leidinys „The Wall Street Journal“ ir Ispanijos dienraštis ABC.

Bet kokiu atveju N. Maduro padėtis vis labiau komplikuojasi. Šalies ekonomika
ritasi į bedugnę, JAV sankcijomis apribojo Venesuelos naftos pardavimus, eiliniai kariai palieka kariuomenę, tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiais metais šalies hiperinfliacija pasieks naujas aukštumas, o migracija iš šalies sustiprės. Rusija, tradicinė šalies sąjungininkė, rodo ženklų, liudijančių jos abejones dėl prezidento gebėjimo atremti opozicijos iššūkį.

Maskvai nepatinka N. Maduro, bet ji čia neturi didelio pasirinkimo, teigia savo pavardės nepanoręs skelbti šaltinis, susipažinęs su vidinėmis diskusijomis. Kremlius neragins jo bėgti, nebent būtų aiški alternatyva, – o Maskvai toji alternatyva tikrai nėra J. Guaido, pridūrė šaltinis.

„Jis neplanuoja niekur vykti“, – telefonu sakė Rusijos įstatymų leidėjas Andrejus Klimovas, parlamento Federacijos tarybos (aukštesniųjų rūmų) tarptautinių reikalų komiteto vicepirmininkas. Jis paneigė kalbas apie N. Maduro evakuaciją kaip „psichologinį karą“, kuriomis siekiama „pasėti paniką ir isteriją“.

„Manyčiau, kad N. Maduro ir jo aplinka veikiau taps partizanais ir sukurs antrą Vietnamą Venesueloje“, – sakė jis. Rusija, pridūrė A. Klimovas, „kalbasi su N. Maduro, siekdama sušvelninti įtampą tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Bet mes negalime jam įsakinėti“.

Pasak vieno šaltinio, artimai susipažinusio su J. Guaido požiūriu, Nacionalinės Asamblėjos lyderis savo prioritetu mato siekį užtikrinti itin svarbų humanitarinės pagalbos paketą, siekiant palenkti savo pusėn vidutinio ir žemesnio rango karius. O jo pozicija dėl vyriausybės labai aiški: nekalbėti apie nieką, išskyrus N. Maduro pasitraukimo sąlygas; diskusijos apie ką kita tik leistų N. Maduro laimėti laiko persigrupuoti, sakė šaltinis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šių metų sausį skambino N. Maduro telefonu, ir kreipdamasis į jį „mano broli!”, patikino jį dėl savo paramos. Turkija pasiūlė priglausti N. Maduro, užsimindama apie tai tik kaip apie paskutinę priemonę, teigia šaltinis. Bet kokį sprendimą tiesiogiai priims pats R. T. Erdoganas, o šiuo metu svarbiausia paremti N. Maduro jo gimtojoje šalyje, sakė vienas aukšto rango Turkijos pareigūnas.

Vatikanas taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį organizuojant vienokį ar kitokį N. Maduro pasitraukimą, sakė kitas šaltinis. Praėjusią savaitę J. Guadio per interviu Italijos televizijos kanalui „Sky TG 24“ paragino popiežių Pranciškų tarpininkauti Venesueloje.

Jeigu N. Maduro atsigręš į Rusiją, prezidentas Vladimiras Putinas suteiks jam prieglobstį, sakė Andrejus Kortunovas, vadovaujantis Rusijos tarptautinių reikalų tarybai, Kremliaus įsteigtai tyrimų organizacijai. „Ne pagal mūsų taisykles – išsižadėti saviškių, o jis vis dar yra vienas iš mūsiškių“, – sakė jis.

Tačiau Rusija mano, kad N. Maduro pavyks išgyventi krizę, teigia A. Kortunovas. „Mano galva, N. Maduro turi arčiau esančių galimų slėptuvių, – sakė jis. – Bet kokiu atveju apie tai dar anksti kalbėti. Kol kas matyti, jog režimas yra pakankamai atsparus“.