Pastarųjų apklausų duomenimis, pagrindinius kandidatus – buvusią premjerę Juliją Tymošenko ir dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką aplenkė politiko patirties neturintis Volodymyras Zelenskis.
Savo populiarumą V. Zelenskis augina vykdydamas aktyvią rinkiminę kampaniją. „UkraineWorld“ vyr. redaktorius ir „InternewsUkraine“ ekspertas Volodymyras Jermolenko teigia, kad šis kandidatas yra dažnai matomas televizijoje ir populiarus. „Žmonės ima tapatinti jį su jo įkūnytu personažu. (...) Jis iš tiesų toliau vaidina labai nuoširdų ir paprastą jauną vyruką“, – teigia Ukrainos politologas.
Jo veidas žinomas šalyje, nes V. Zelenskis populiariame televizijos seriale vaidina mokytoją, kuris dėl savo sąžiningumo ir nuoširdumo netikėtai išrenkamas Ukrainos prezidentu. Aktorių itin išpopuliarino monologas, kuriame jis išreiškė nusivylimą, kad dabartiniai politikai nesugeba kovoti su šalyje vešinčia korupcija.
Neseniai paskelbęs, kad kandidatuos prezidento rinkimuose, V. Zelenskis staiga reitinguose ne tik priartėjo, bet ir aplenkė ligtolinius favoritus.
Politologas Marius Laurinavičius teigia, jog ši situacija yra būdinga visam mūsų regionui. „Tai yra žinomas fenomenas, kuris būdingas visai Rytų ir Vidurio Europai – būnant valdžioje būti išrinktam dar vienai kadencijai yra pakankamai sudėtinga. Rinkėjai nuolat ieško naujų gelbėtojų“, – teigia Vilniaus Politikos analizės instituto (VPAI) vyr. analitikas.
Paradoksalu, tačiau V. Zelenskio pozicijas sustiprina tai, kad jis neturi politiko patirties, todėl ukrainiečiai jo nepriskiria ydingai politinei klasei.
„V. Zelenskio populiarumas yra susijęs su didžiuliu Ukrainos gyventojų nepasitikėjimu politine sistema ir politikais. Reformos nevyksta taip greitai, kad pasijustų gyvenimo gerėjimas, struktūrinių pokyčių, kurie bandytų suardyti oligarchinę šalies sistemą, irgi nepavyko padaryti. Tad žmonės ieško naujų vardų ir tikisi, kad žmogus „iš šono“ galės kažką padaryti, – sako VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
Karo pabaiga
Kaip teigia Ukrainos politologai, rinkėjai iš naujo šalies vadovo tikisi, kad jam ar jai pavyks baigti penktus metus tebesitęsiantį karą šalies Rytuose. Kandidatai į prezidentus tai žino ir šis klausimas yra keliamas diskusijose, tačiau nė vienas kandidatas nesiūlo konkrečių sprendimo variantų. Anot politologų, taip yra dėl to, kad kandidatai bijo būti apkaltinti nuolaidžiavimu Rusijai ar atviru prorusiškumu.
V. Zelenskis, paklausus, kaip spręstų konfliktą, atsakė, kad nors jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomonės skiriasi, jiems pavyktų pasikalbėti bei rasti kompromisą, kurį ukrainiečiai turėtų patvirtinti referendumu.
J. Tymošenko iškėlė savo viziją, jog konfliktą reikėtų spręsti „Budapeštas+“ formato derybose, kur susitiktų ES, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Rusija. Kalbėdama savo rinkimų kampanijos renginyje, ji žadėjo, kad baigtų konfliktą greitai ir namus priversti palikti rytų ukrainiečiai galėtų grįžti į savo gimtąsias vietas. Kaip tai padarytų, J. Tymošenko nesakė.
Sunkiausiai konfliktą spręsti sektųsi P. Porošenkai. Jo asmeniniai santykiai su V. Putinu yra itin prasti, todėl sunku tikėtis kokio nors proveržio derybose.
„Po rinkimų santykiai su Rusija, greičiausiai, smarkiai nepasikeis, nes tai visuomenei nebūtų priimtina. Tiek J. Tymošenko, tiek V. Zelenskis bando pristatyti save taip, jog galėtų prisidėti prie santykių keitimosi, ypač karo Rytų Ukrainoje kontekste. Daug labiau nei dabartinis prezidentas, kurio retorika yra kategoriška ir jis pristato save kaip vienintelį provakarietišką politiką ir kovotoją su Rusija. Karinio konflikto sprendimas smarkiai priklauso nuo Rusijos, o Putinas yra pareiškęs, kad bet koks santykių pokytis yra įmanomas tik tuo atveju, jei valdžioje nebus P. Porošenkos“, – teigia D. Jakniūnaitė.
Politologas M. Laurinavičius pabrėžia, kad Rusija spręsti šį konfliktą imtųsi tik jei būtų patenkintos jos siūlomos sąlygos. „Manau, Rusija sutiktų su Minsko susitarimais, kaip ji pati juos skaito. Supaprastintus – kad Donbase liktų visa Rusijos įtaka, įskaitant karinę, su įteisintom karinėm grupuotėm, bet už Donbasą mokėtų Ukraina. Formaliai Donbaso jurisdikciją grąžintų Ukrainai, bet realiai liktų Rusijos (įtakoje– LRT.lt).“ Ukrainos gyventojų akimis, tai reikštų nuolaidžiavimą V. Putino režimui.
Korupcijos šešėlis
Ukrainiečių nepasitenkinimą P. Porošenka skatina šalyje vis dar didelė korupcija. Neskaidrių santykių įtarimai persekioja ir buvusią premjerę J. Tymošenko.
„Esminė kovos su korupcija kliūtis yra ta, jog normaliai neveikia teisminės institucijos ir vis dar nėra jokios pasibaigusios bylos, kurioje būtų kas nors nuteistas už kokią nors korupcinę veiklą. (...) Bet P. Porošenka yra vienas stambesnių verslininkų ir yra nemažai įrodymų, kaip jo verslas pelnėsi jam būnant prezidentu. J. Tymošenko buvo irgi įsivėlusi į įvairiausias abejotinas istorijas. Nors tai netrukdo jiems pirmauti reitinguose, bet P. Porošenkai kenkia tai, kad korupcijos lygis šalyje per jo prezidentavimo metus nesumažėjo“, – analizuoja profesorė D. Jakniūnaitė.
Jai pritaria ir M. Laurinavičius: „Po Maidano žmonės tikėjosi, kad įvyko revoliucija ir bus visiškai kitaip. Ir tikrai visiškai kitaip nėra, nemažai pasigirsta kritikos ir Vakaruose, nors tikrai palyginus su tuo, kas buvo, Ukraina padariusi nemažą pažangą ir visa tai siejama su P. Porošenkos vardu. Todėl nenuostabu, kad nemaža dalis rinkėjų nėra patenkinta dabartine valdžia.“
Nors ukrainiečiai nėra patenkinti šalyje klestinčia korupcija, oligarchų pagalba padeda laimėti rinkimus. V. Zelenskį remia oligarchas Ihoris Kolomoiskis, kuriam priklauso populiari šalies televizija, transliavusi šio kandidato į prezidentus serialą. Šešėlį ant V. Zelenskio meta ir žurnalistų išsiaiškinti faktai, jog naujajam politikui priklausanti įmonė dalį pelno per Kiprą gauna iš Rusijoje vykdomos veiklos, rašė „Politico“.
„Sistema Ukrainoje tikrai dar nepasikeitė tiek, kad galėtų atsirasti koks nors politikas, visiškai nesusijęs su oligarchais ar politiniais centrais“, – apibendrina M. Laurinavičius.
Teritorinis pasidalinimas
Tradiciškai, Ukrainos vakarinės dalies gyventojai palankiau žiūri į Europos šalis, ES, tuo tarpu Rytai, kur įsikūrę dideli industriniai kompleksai, buvo laikomi labiau prorusiškais. Tačiau karas su Rusija pakeitė regiono gyventojų nuostatas. Nors dalis ir toliau yra atvirai prorusiški, kiti regionų gyventojai jaučiasi Ukrainos dalimi.
V. Zelenskio populiarumas yra ypač didelis rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose, kurie laikomi labiau prorusiškais. Anot politologo V. Jermolenkos, jaunasis politikas patinka tiems regionų gyventojams, kurie nebejaučia nostalgijos sovietmečiui ar Rusijai, bet jiems nepatinka ir dabartinio prezidento P. Porošenkos siūlomas itin patriotinis naratyvas.
D. Jakniūnaitė pažymi, kad skirtis tarp šalies regionų šiemet vyksiančiuose rinkimuose jau nebus tokia didelė, kaip anksčiau.
„Tendencijos labai apytikrės, bet šiuo metu matu dvi ryškesnes. Viena – P. Porošenka itin nepopuliarus Rytuose ir kuo labiau į Vakarus, tuo jis populiaresnis, kita – J. Tymošenko rinkėjų bazė yra centre ir Šiaurėje. Bet kokiu atveju, šiuose rinkimuose, skirtingai nei iki 2014 m., geopolitinė skirtis nebus lemiama, o būtent ji buvo esminė dalinanti Ukrainą, dabar atvirų diskusijų dėl strateginių krypčių mažiau“, – teigia profesorė.
Nors J. Tymošenko buvo viena pirmųjų paskelbusių, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, ir sugebėjo greitai tapti apklausų lydere, bet šiandien kai kurie rinkėjai į ją žvelgia su nepasitikėjimu dėl rinkiminių pažadų.
„Dabar pritraukti daugiau ją palaikančių (žmonių – LRT.lt) tampa sunkiau. Dalis rinkėjų yra itin atsargūs dėl jos praeities, kitiems (nepatinka – LRT.lt) jos atvirai populistinė programa, kurioje žadama sumažinti dujų kainas per pusę, pagerinti švietimo lygį ir sveikatos apsaugą“, – sako D. Jakniūnaitė.
Praėjusią savaitę J. Tymošenko susitikimo su rinkėjais metu paskelbė niekuo nepagrįstą gandą, kad dabartinis Ukrainos sveikatos apsaugos ministras buvo atsiųstas iš užsienio, kad „atliktų eksperimentus su ukrainiečiais“. Taip pat ji apkaltino P. Porošenką, kad jo rinkiminės kampanijos nariai perka rinkėjų balsus už tūkstantį grivinų (32 eurus). Šie pasisakymai greitai sukėlė ukrainiečių pasipiktinimą ir pašaipas.
Tuo tarpu P. Porošenkai bus nelengva laimėti rinkimus, nes apklausose dauguma žmonių jį vertina nepalankiai (beveik 50 proc. apklaustųjų). V. Zelenskį Ukrainos politologai laiko favoritu nugalėti patekus į antrą rinkimų turą.
Šalies kryptis
Perrinkimo siekiantis P. Porošenka save pateikia kaip vienintelį visiškos integracijos į Vakarus siekiantį kandidatą. Jis išdėstė savo viziją, pagal kurią iki 2024 metų Ukraina pradėtų stojimo į ES ir NATO procesus. Ukrainos parlamentas šį siekį įtvirtino šalies konstitucijoje.
Tačiau M. Laurinavičius pastebi, jog viskas nėra taip paprasta: „Stojimas į NATO yra pakankamai sudėtingas dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl visuomenės struktūros, nematau absoliutaus pasiryžimo daryti bet ką, kad tik įstotume. (...) Kitas dalykas, tai yra didelė valstybė, jie save laiko tarp didžiųjų Europos valstybių. Egzistuoja ukrainietiškos ambicijos, kad mums čia niekas nenurodinės, kaip reikia daryti.“
Vis tik politologas mano, kad Ukraina žengs suartėjimo su ES keliu. Prie šio proceso stengiasi prisidėti Lietuva, vykdydama aktyvią diplomatinę kampaniją ir skatindama Ukrainos integraciją.
Politologė D. Jakniūnaitė pažymi, jog ne viską lems prezidento norai ir tikslai. „Prezidentiniai rinkimai tiesiogiai neatneš daug pokyčių, nes po jų mes dar turėsime sulaukti rinkimų į Aukščiausiąją Radą, kurie vyks šių metų spalį. Būtent pastarieji lems, kiek tvirtos bus prezidento pozicijos ir ką jis galės ar negalės daryti“, – teigia VU TSPMI politologė.
Iš viso norą dalyvauti prezidento rinkimuose išreiškė 44 kandidatai, tačiau daugelio jų populiarumas siekia kelis procentus.
Prezidento rinkimai Ukrainoje vyks kovo 31 dieną. LRT.lt kalbinti politologai sutaria, jog kol kas sudėtinga prognozuoti rinkimų baigtį, tad tikėtis galime visko.