Aukščiausiojo lyderio pasikeitimas gali tapti vienu reikšmingiausių įvykių nuo pat 1989 m. revoliucijos, kurie gali pakeisti Irano ateitį. Vis tik, kaip prognozuoja „The National Interest“, radikalių pokyčių vargu ar galima tikėtis.
Abejotina, kad keistųsi nuostata, jog aukščiausia valdžia priklauso dvasiniam lyderiui ar į poziciją ateitų Islamo revoliucijos gvardijos (IRG) paramos neturintis kandidatas.
Nepriklausomai nuo to, koks konkretus asmuo taps naujuoju ajatola, Iranas greičiausiai bus valdomas lyderio, kuris turės daug mažesnę galią ir bus labiau priklausomas nuo Islamo revoliucijos gvardijos.
Įpėdinio mirtis
Gruodį miręs Mahmoudas Hashemis Shahroudis buvo vertinamas kaip tvirčiausias pretendentas pakeisti A. Khamenei. M. H. Shahroudis buvo lojalus ajatolai ir globojamas aukščiausio lyderio pakilo į politinį elitą. Buvęs teisėsaugos tarnybų vadovas, M. H. Shahroudi, kaip ir jo globėjas, buvo ištikimas Islamo revoliucijos šalininkas. M. H. Shahroudis gerai išmanė Islamo ideologiją, skaitė žymiausių islamistų, tokių kaip Sayyidas Qutbas, idėjas.
A. Khamenei taip pat vertino M. H. Shahroudį kaip galimą ajatolos Ali al-Sistani pareigų perėmėją Irake.
M. H. Shahroudi mirus, nebėra kandidato, kuris gali užtikrintai tapti įpėdiniu, rašo „The National Interest“.
Tapti aukšiausiuoju Irano lyderiu gali dabartinis teismų sistemos vadovas Sadeq`as Larijanis, kuris gimė Irake. Kitas kandidatas – Ebrahimas Raisis, buvęs kandidatas į prezidento postą, vienos svarbiausių Irano šventyklų – Imam Reza – prižiūrėtojas. E. Raisis yra lojalus ajatolos A. Khamenei studentas, o S. Larijanis, nors ir garsėja griežtomis pažiūromis, bet yra labiau nepriklausomas.
A. Khamenei įpėdiniu veikiausiai skirs dvasininką, kuris toliau gins Irano revoliucijos dvasią atitinkančią ideologiją – ji bus aštriai antivakarietiška ir anti-amerikietiška. Ajatola taip pat turėtų besąlygiškai remti aukščiausiojo dvasinio lyderio valdžios koncepciją.
Kitas aukščiausiasis lyderis privalo būti pakankamai jaunas, kad pergyventų dabar tarp jaunų Irano žmonių kylančią opoziciją dvasininkų valdymui. Dauguma iraniečių yra jaunesni nei 29 metų, rašo „The National Interest“.
Paranku turėti savo lyderį
Naujasis dvasinis lyderis turėtų budriai stebėti neramumus šalies viduje ir tuo pat metu ginti šalį nuo išorės grėsmių.
Šalies žiniasklaida užsimena, kad po A. Khamenei mirties Irano valdymą galėtų perimti gvardija. Tačiau toks scenarijus yra nelabai tikėtinas, rašo „The National Interest“.
Tai pažeistų Irano konstituciją, be to, gvardija yra nesuinteresuota valdyti šalį. Jai vertingiau turėti aukščiausiąjį lyderį, kuris palaikytų gvardijos ideologiją ir jos karines iniciatyvas bei apsaugotų karinių vadų interesus, tai yra, stambias jų investicijas ir komercinius objektus. JAV vertinimu, gvardija kontroliuoja apie 20 procentų Irano ekonomikos.
Diskusijose apie valdžios perėmimą prabylama ir apie kitus galimus Islamo Respublikos valdymo scenarijus.
79-erių A. Khamenei metai iš metų užtikrino, kad jokia politinė jėga – nei griežtų pažiūrų, nei nuosaikieji, nesutelktų pakankamai jėgos, kad galėtų mesti jam iššūkį. Jo ilgalaikė strategija buvo kiršinti politines jėgas tarpusavyje ir tokiu būdu neleisti joms sustiprėti.
A. Khamenei turėjo 30 metų, kad aukščiausiojo lyderio pozicijoje sukoncentruotų didžiausią galią visuose valstybės reikaluose. Dabar ji viršesnė už prezidento ir užsienio reikalų ministro, net karinių vadų galias.
„The National Interest“ prognozuoja, kad valdžios perdavimas gali sukelti politinę krizę. Nesvarbu, kas pakeis A. Khamenei, joks kitas dvasininkas neturės tokios didelės galios valstybės reikaluose.
Dar vienas scenarijus, nors ir mažai tikėtinas, kad įsitvirtintų dvasininkų iš Kumo seminarijų teologija. Šie dvasininkai mano, kad A. Khamenei yra paskutinis aukščiausiasis Irano lyderis.
Mohsenas Kadivaras, netradicinių pažiūrų dvasininkas, pripažintas aukščiausią dvasinę valdžią tyrinėjantis mokslininkas, teigia, kad dar nuo tada, kai mirė buvęs aukščiausiasis dvasinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini, tarp daugelio Irano religinių mokytojų ir mokslininkų neoficialiai vyrauja tikėjimas, kad aukščiausioji dvasinė valdžia veda tik į despotizmą ir turėtų būti panaikinta.
Šie religiniai mokytojai tiki, kad Irano politinis lyderis turėtų būti visuotinai renkamas, o ne skiriamas, rašo „The National Interest“.
Alternatyvos
Viena galimų šalies valdymo alternatyvų yra lyderių taryba, kurią sudarytų dvasininkai ir teisininkai. Kyla klausimas, kaip tokia taryba galėtų kontroliuoti daug galių turinčią gvardiją. Šią idėją dažnai keldavo buvęs Irano prezidentas Hashemis Rafsanjanis, tačiau ji niekad nesulaukdavo daug palaikymo, ypač tarp griežtų pažiūrų politinio elito atstovų.
Nuosaikesni politikos veikėjai taip pat nori turėti balsą sprendžiant dėl Irano ateities. Revoliucijos šalininkas prezidentas Hassanas Rouhanis yra vertinamas kaip nuosaikesnis, jo ryšiai su gvardija šalti, todėl tikėtina, kad jis rems kitus pretendus.
Tačiau, bet kuriuo atveju abejotina, kad kuris nors kandidatas galėtų būti skirtas be gvardijos palaikymo, tvirtina „The National Interest“.
Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos A. Khamenei mirtis paveiks šalies ateitį, nors vargu, ar politinė ir religinė šalies sistema keisis.