„Bellingcat“ galutinai nustatė, kad trečiasis įtariamasis, 45-erių rusas, kuris keliaudamas prisistato kaip Sergejus Viačeslavovičius Fedotovas, yra vyresnysis GRU pareigūnas. Kaip ir kitų dviejų įtariamųjų S. Skripalio byloje, GRU pareigūnų Anatolijaus Čepigos ir Aleksandro Miškino, S. Fedotovo tapatybė, kuria jis prisidengia, buvo sukurta 2010-aisiais. Nėra jokių ankstesnių įrašų, kuriuose būtų užfiksuota, kad egzistavo žmogus tokia pavarde.

Sergejų Fedotovą kaip suinteresuotąjį asmenį šioje byloje pirmiausia nurodė Rusijos naujienų portalas „Fontanka“.

„Bellingcat“ ir organizacijos tyrimų partneris, Rusijos portalas „The Insider“, atsekė įspūdingą S. Fedotovo kelionių maršrutą nuo to laiko, kai 2010-aisiais buvo sukurta jo naujoji tapatybė, iki paskutiniosios kelionės į užsienį 2018-ųjų kovą. Per šiuos aštuonerius metus „S. Fedotovas“ daug keliavo po Europą, Aziją ir Artimuosius Rytus. Jis dažnai pasirodydavo karštuosiuose taškuose likus kelioms dienoms iki reikšmingų į naujienas pakliūvančių įvykių.

Visgi S. Fedotovo kelionė į Bulgariją 2015-ųjų balandį išsiskiria dėl savo bauginančio panašumo į S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo atvejį 2018-ųjų kovą.

2015-ųjų balandį „S. Fedotovas“ iš Maskvos atskrido į Bulgarijos pakrantės kurortą Burgasą. Po savaitės, balandžio 30-ąją, jo laukė skrydis iš sostinės Sofijos atgal į Maskvą. Tačiau jis šiuo reisu neišskrido. Vėlų balandžio 28-osios vakarą jis pasirodė Stambulo Atatiurko oro uoste ir nusipirko paskutinės minutės bilietą į Maskvą.

Tą pačią dieną Bulgarijos verslininkas Emilianas Gebrevas sukniubo savo rengtame priėmime Sofijoje ir buvo nugabentas į ligoninę. Maždaug tuo pačiu metu jo suaugęs sūnus ir vienas iš aukštas pareigas kompanijoje užimančių asmenų taip pat staiga sunegalavo. Visi trys buvo paguldyti į ligoninę, jiems nustatyti smarkaus apsinuodijimo simptomai. E. Gebrevo būklė sparčiai blogėjo, galiausiai jis paniro į komą. Gydytojai spėliojo, kad verslininkas buvo apnuodytas balandžio 28-ąją arba iki šios dienos. Tačiau gydytojai negalėjo nustatyti, kokia medžiaga buvo apnuodyta, todėl jie negalėjo ir būti tikri dėl nuodų poveikio bei jo progresavimo.

E. Gebrevas iš pradžių mėnesį praleido ligoninėje, jo būklė vėliau gerokai pasitaisė, ir verslininkas buvo išleistas. Vėliau jam dar kartą teko lankytis ligoninėje dėl sveikatos pablogėjimo.

Kaip sausį pranešė Bulgarijos savaitraštis „Capital“, E. Gebrevas paprašė dviejų pagrindinių laboratorijų, besispecializuojančių cheminio ginklo valdyme, pagalbos nustatant, kuo buvo apnuodytas. Viena iš jų, Helsinkio universiteto laboratorija „Verifin“, atliko išsamų tyrimą.

Laboratorija negalėjo nustatyti konkrečios medžiagos, tačiau E. Gebrevo šlapime aptiko dviejų skirtingų organofosfatų pėdsakus. Pavyko nustatyti, kad vienas iš jų buvo stiprus pesticidas, o antrosios medžiagos įprastiniais cheminių ginklų tyrimo įrankiais nustatyti nepavyko.

Pažymėtina, kad 2015-ųjų gegužės 24-ąją „S. Fedotovas“ sugrįžo į Bulgariją – atskrido čia tiesioginiu skrydžiu iš Maskvos. Jis buvo nusipirkęs atgalinį bilietą 2015-ųjų gegužės 28-ąjai. Tačiau ir šį kartą numatytu išvykimo laiku oro uoste jis nepasirodė, o po dviejų dienų, gegužės 30-ąją, iš kaimyninės Serbijos išskrido į Maskvą.

„S. Fedotovo“ keliones į Bulgariją supantys įvykiai itin sutampa su jo kelionės į Jungtinę Karalystę ir iš jos Skripalių apnuodijimo metu schema.

Paklaustas, ar GRU galėjo į jį taikytis, E. Gebrevas pasimetė ir nežinojo, ką atsakyti. Vienas pagrindinių Bulgarijos karinės pramonės verslininkų ir eksportuotojų sakosi negalėjęs įsivaizduoti, kas galėjo taip įsiutinti užsienio žvalgybos agentūrą, kad ši siekė susidoroti su juo ir jo šeima. Jis tuo pačiu pripažino, jog jo veikla gali būti labiausiai įtikinamas šios neįmintos paslapties paaiškinimas – Bulgarijoje trejus metus trukęs jo apnuodijimo tyrimas neatskleidė jokių nusikaltimo gijų ar įtariamųjų.

Galima išskirti dvi pagrindines hipotetines paties verslininko numanomas priežastis, kodėl buvo nusitaikyta būtent į E. Gebrevą. Pirmoji – specialios jo kompanijos gaminamos karinės įrangos eksportas į Ukrainą, kuris, pasak verslininko, buvo vykdomas griežtai laikantis bulgariškų ir europinių nurodymų. Antroji hipotezė, kurią kelia E. Gebrevas, yra galimas Rusijos susidomėjimas jo vadovaujama ginklų gamykla, turinčia strateginę reikšmę Bulgarijai ir NATO.