Europos Sąjunga, aštuonios Europos ir penkios Lotynų Amerikos valstybės rengia susitikimą Montevidėjuje, siekdamos sukurti sąlygas taikiam politiniam procesui, sakė vienas diplomatinis šaltinis iš Europos.
Ši iniciatyva, pradėta Meksikos ir Urugvajaus kaip „neutralių valstybių“ konferencija dėl Venesuelos, išaugo į „Kontaktinės grupės“, suformuotos ES sausio pabaigoje, susitikimą. Jame taip pat dalyvaus Kosta Rika, Bolivija ir Ekvadoras.
Trečiadienį N. Maduro, jau anksčiau atmetęs ES ultimatumą paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus, pasveikino idėją surengti tokį susitikimą bei išreiškė paramą „visiems žingsniams ir iniciatyvoms skatinti dialogą“.
Tuo metu J. Guaido, sausio 23-ąją pasiskelbęs laikinuoju Venesuelos vadovu ir pripažįstamas jau 40 šalių, griežtai atmetė bet kokių derybų su Karakaso vyriausybe galimybę ir tvirtino, kad tai duotų N. Maduro daugiau laiko.
„Su Venesuelos vyriausybe (...) negalima palaikyti jokio (...) dialogo“, – pakartojo jis trečiadienį.
Užblokuota humanitarinė pagalba
Tą pačią dieną J. Guaido perspėjo kariuomenę apie jos atsakomybes, kariškiams užblokavus svarbų pasienio tiltą. Jungtinės Valstijos savo ruožtu griežtai pareikalavo Karakaso įsileisti itin šaliai reikalingą humanitarinę pagalbą.
Venesuelos kariuomenė turėjo rinktis iš „diktatūros, neturinčios nė trupučio žmogiškumo, ir buvimo konstitucijos pusėje“, interviu Kolumbijos radijui sakė J. Guaido.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo savo ruožtu pareiškė, kad Venesuelos kariuomenė tyčia blokuoja siunčiamą pagalbą, vykdydama „Maduro įsakymus“.
Vašingtonas žadėjo skirti Venesuelai 20 mln. dolerių (17,6 mln. eurų) paramą, Kanada – 40 mln. dolerių (35,2 mln. eurų), o ES – 7,5 mln. dolerių (6,6 mln. eurų).
N. Maduro, kurį palaiko Rusija, Kinija, Turkija, Kuba ir Iranas, atsisako priimti humanitarinės pagalbos siuntas Venesuelai, nes, pasak jo, tai atvers kelią JAV invazijai. 56 metų politikas ne kartą yra kaltinęs Vašingtoną kurstant jo šalyje perversmą.
Trečiadienį jis tvirtino, kad humanitarinės pagalbos poreikis yra „politinis šou“.
„Imperializmas nepadeda niekam pasaulyje“, – teigė N. Maduro propagandinei Rusijos televizijai „Russia Today“ (RT).
Nuomonių skirtumai
Nors įtampa tebėra didžiulė, ketvirtadienio susitikimo dalyviai sieks „rasti kelią tarp“ JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos lyderio Vladimiro Putino, Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano ir kitų politikų pozicijų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš ES.
„Tai nelengva“, – pridūrė šaltinis, kurio delegacijai vadovaus ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
Nuomonių skirtumų bus ir prie derybų stalo Urugvajaus sostinėje.
Susitikimo išvakarėse Urugvajus ir Meksika – vienos iš nedaugelio Lotynų Amerikos valstybių, nepripažinusių J. Guaido Venesuelos laikinuoju prezidentu – pasiūlė plėtoti dialogą be jokių išankstinių sąlygų.
„Jei reikalausime rinkimų šiuo metu, nustatysime sąlygas, kurios apsunkins dialogą“, – bendrame abiejų vyriausybių pranešime sakė Urugvajaus užsienio reikalų ministras Rodolfo Nin Novoa.
Tuo metu tarp 21 ES valstybių, oficialiai palaikančių J. Guaido, yra Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija. Italija savo ruožtu nesutiko pripažinti J. Guaido.
Meksika sutiko dalyvauti susitikime, tačiau oficialiai prisijungti prie Kontaktinės grupės nepanoro.
Pasak ES diplomatinio šaltinio, svarbiausias ketvirtadienio susitikimo tikslas bus susitarti dėl „darbo metodų“.
Tuo metu 35 metų Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas J. Guaido ir toliau didina spaudimą režimui masiniais protestais. Kita demonstracija planuojama vasario 12 dieną.
Jo alternatyvioji administracija vasario 14 dieną Vašingtone dalyvaus derybose dėl „didžiausios pusrutulio humanitarinės krizės šiuolaikinėje istorijoje“.