Finansų ministerijos dokumentas, išsiuntinėtas diskusijoms kitose ministerijose, rodo, jog išlaidos gynybai padidės ne tiek, kad būtų pasiekti tikslai, prognozuojant 24,7 mlrd. eurų biudžeto deficitą iki 2023 metų, pranešė naujienų agentūra DPA.
NATO narės per 2014 metų konferenciją Velse susitarė siekti išlaidų gynybai padidinimo iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai turėtų būti padaryta iki 2024 metų.
Tačiau Vokietija jau yra sakiusi, kad nesitiki pasiekti šio tikslo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia NATO nares pasiekti 2 proc. tikslą, o JAV ambasadorius Berlyne Richardas Grenellas šią poziciją akcentavo pasirodžius naujienoms apie galimas Vokietijos biudžeto problemas.
„Iš NATO narių tikimasi, kad jos iki 2024-ųjų įvykdys savo 2 proc. įsipareigojimus, – naujienų agentūrai AP sakė jis. – Dabar ne laikas laikyti NATO savaime suprantamu dalyku ar kaip nors bandyti jį pakirsti.“
Dauguma NATO narių dar nepasiekė 2 proc. tikslo, nors bendrai didina išlaidas gynybai. Vokietijos išlaidos gynybai buvo padidintos nuo 1,18 proc. BVP 2014 metais iki 1,24 proc. BVP 2018-aisiais.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pernai sakė, kad neskaitant minimo NATO tikslo, šalies kariuomenei reikia atsikurti po išlaidų mažinimo laikotarpio.
Vokiečių pareigūnai ilgą laiką akcentuodavo „judėjimą link“ Velso pareiškimo dalies ir pernai įsipareigojo iki 2025 metų išlaidas padidinti iki 1,5 proc. BVP.
„Kartais tai gali atrodyti per lėta, bet viskas juda teisinga kryptimi“, – pernai vasarą per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A. Merkel.
Vokietija – didžiausia Europos ekonomika – ilgą laiką gaudavo didesnes nei tikėtasi mokestines pajamas, bet finansų ministras Olafas Scholzas praėjusį mėnesį perspėjo, kad „geri metai baigėsi“.
Vyriausybė neseniai sumažino augimo prognozes ir pripažino, kad lėtesnis ekonomikos augimas paveiks mokestines pajamas.
Finansų ministerija nekomentavo, ką mokestinių pajamų mažėjimas galėtų reikšti tikslui dėl gynybos išlaidų, tik nurodė, kad galutinių skaičių nebus iki kovo pabaigos.
Tačiau gynybos ministrė Ursula von der Leyen pirmadienį lankydamasi Latvijoje sakė, kad Vokietija vis tiek pasieks savo tikslą iki 2025 metų karines išlaidas padidinti iki 1,5 proc. BVP.
„Aiškus politinis susitarimas yra 1,5 proc. iki 2025 metų“, – žurnalistams sakė ji.