Pietų Korėjoje liko vos 23 „komforto moterų“ dalią patyrusios moterys. Kim Bok-dong viena pirmųjų prabilo apie jos ir tūkstančių kitų moterų gyvenimą suluošinusią tragediją, kai Japonijos okupacijos metais jos buvo paverstos sekso vergėmis.

Kim Bok-dong aštriai kritikavo prieš trejus metus pasiektą Japonijos ir Pietų Korėjos susitarimą, kuriuo Seulas pažadėjo Tokijui tylą mainais už atsiprašymą ir milijardo Japonijos jenų (7,94 mln. eurų) kompensaciją.

Kim Bok-dong kartojo, kad net 10 mlrd. nepakaktų, kol kai kurie Japonijos politikai leidžia sau pareikšti, kad moterys į sekso vergiją pateko savo noru. Ją ir kitas aukas itin žeidė Seulo pažadas viešoje retorikoje nevadinti jų buvusiomis sekso vergėmis, o vietoj to naudoti japonų sukurtą eufemizmą – „komforto moterys".

Būdama vos keturiolikmetė patyrusi sekso vergės dalią, vėliau dėl patirtų traumų negalėjusi susilaukti vaikų, Kim Bok-dong iki paskutinio atodūsio kovojo, kad jos ir kitų aukų atminimas nebūtų pamirštas, o paskutiniai jos ištarti žodžiai buvo, kad Japonija privalo atsiprašyti, rašo „Reuters“.

Seulo ligoninėje sausio pabaigoje mirusi Kim Bok-dong buvo viena aktyviausių savaitinių protestų priešais Japonijos ambasadą dalyvių. Kartu su kitomis aukomis ir žmogaus teisių gynėjais ji nepailsdama reikalavo Tokijo nuoširdaus atsiprašymo ir kompensacijos.

Kim Bok-dong

Kaip rašo „Reuters“, paskutinėmis akimirkomis šalia buvę bendraminčiai pasakoja, kad ji niekada neatleido Japonijai. Su ja buvusi kita kovotoja už moterų teises sakė, kad vieni paskutinių jos žodžių buvo: „turėjome kovoti iki galo“.

Kim Bok-dong buvo viena iš vos 24 išgyvenusių Pietų Korėjoje registruotų buvusių vadinamųjų „komforto moterų“. Šiuo eufemizmu, vadintos moterys, kurios prieš ir per Antrąjį Pasaulinį karą buvo verstos užsiimti prostitucija ir seksualiai išnaudotos kariniuose viešnamiuose Japonijos okupuotose teritorijose. Kim Bok-dong į sekso vergovę pateko būdama vos 14-ikos, tuomet pirmą kartą buvo išsiųsta į karinį viešnamį ir priversta teikti sekso paslaugas Japonijos kariams, vėliau ji buvo išsiųsta aptarnauti japonų karius Kinijoje, Indonezijoje, Malaizijoje ir Singapūre.

Žmogaus teisių aktyvistai praėjusį penktadienį jos garbei suorganizavo eiseną, kurioje buvo nešamas Kim Bok-dong kartas priešais Pietų Korėjoje esančią Japonijos ambasadą. Ši demonstracija apsunkino Seulo ir Pekino santykius, praneša „Reuters“.

Kaimyninių valstybių santykius slegia sunkūs istoriniai prisiminimai apie 1910–1945 metų laikotarpį, kai Japonija buvo kolonizavusi Korėjos pusiasalį. Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas Inas, atvykęs į laidojimo namus, kur pašarvota Kim Bok-dong, apgailestavo, kad aukos miršta nesulaukusios šio klausimo sprendimo.

Vėliau jis socialinio tinklo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad ši aktyvistė buvo viena pirmųjų aukų, atskleidusių „nuslėptą istoriją“, kai prabilo apie tai dar 1992 metais.

1993 metais Kim Bok-dong savo istoriją pasakojo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdžiuose ir kituose tarptautiniuose renginiuose. Ji taip pat kvietė ginti moterų teises visame pasaulyje, susitiko su aktyvistais iš JAV, Japonijos, Europos valstybių.

2012 metais aktyvistė įkūrė „Drugelio fondą“. Ši tarptautinė nevyriausybinė organizacija padeda moterims visame pasaulyje, nukentėjusioms nuo karo metu patirtų prievartavimų.

Reikalavo nuoširdaus atsiprašymo

Kim Bok-dong aštriai kritikavo 2015 m. susitarimą, kuriuo Tokijas atsiprašė aukų ir skyrė 1 milijardą Japonijos jenų (8 mln. eurų) aukoms per specialų fondą Seule.

Ji tvirtino, kad šis žingsnis nėra nuoširdus, nes kai kurie Japonijos lyderiai toliau neigia, kad moterys buvo verčiamos dirbti viešnamiuose. „Mes nepriimsime to net jei Japonija duos 10 milijardų jenų. Tai ne dėl pinigų. Jis vis dar sako, kad mes ten ėjome, nes pačios norėjome“, – Kim Bok-dong sakė parlamentarams 2016 metais.

Pietų Korėjos vyriausybė yra pareiškusi, kad nesieks persiderėti dėl 2015 m. susitarimo. Pernai ji pažadėjo uždaryti Japonijos remiamą fondą ir skatinti labiau į aukų, kurios reikalauja ne piniginės, bet moralinės kompensacijos, poreikius nukreiptą požiūrį.

Japonija sako, kad dėl pretenzijų jau buvo susitarta ankstesniais susitarimais ir nuogąstauja, kad besitęsiančios diskusijos gali kelti grėsmę dvišaliams santykiams, rašo „Reuters“.

Mirus Kim Bok-dong, liko vos 23 Pietų Korėjoje registruotos buvusios „komforto moterys“. Visos jos itin garbaus amžiaus, tai daro moterų pastangas pasiekti formalaus atsiprašymo ir teisėtos Japonijos kompensacijos dar skubesnes. Pranešama, kad vos kelias valandas prieš šios aktyvistės mirtį mirė kita buvusi „komforto moteris“.

Kim Bok-dong kova už aukų teises pelnė jai stiprią Pietų Korėjos diplomatų palaikymą. „Viskas, ko ji norėjo, buvo nuoširdus atgailavimas, mes labai tai gerbėme ir apgailestavome dėl situacijos net tada, kai ji nebuvo patenkinta mūsų darbu“, – sakė „Reuters“ nepanoręs būti įvardintas Pietų Korėjos diplomatas.