Rezoliucijoje reiškiamas apgailestavimas, kad nuo 2017 metų liepos, kai žlugo ankstesnės derybos, nėra jokios pažangos dėl Kipro susitarimo. Be to, Saugumo Taryba ragina abi šalis „pasinaudoti svarbia galimybe“ surengti konsultacijas su JT aukšto rango pareigūne Jane Holl Lute „dėl kelio į priekį“.

Kipras į turkų šiaurinę ir graikų pietinę dalis buvo padalytas 1974 metais, po graikų, rėmusių salos suvienijimą su Graikiją, surengto perversmo Turkijai pasiuntus į Kiprą savo pajėgas. Kipro turkai 1983 metais paskelbė nepriklausomą valstybę, bet ją pripažįsta tik Turkija.

Ankara Šiaurės Kipre tebelaiko maždaug 35 tūkst. karių.

Daugybė per keturis dešimtmečius surengtų derybų negalėjo suvienyti salos.

Tačiau naujausioje, šį mėnesį pateiktoje ataskaitoje Saugumo Tarybai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pakartojo manantis, kad „vis dar yra perspektyvų artimoje ateityje pasiekti visapusį susitarimą“.

Didžiosios Britanijos parengtoje rezoliucijoje vartojamos šios formuluotės, o Kipro graikų prezidentas Nikas Anastasiadis ir Kipro turkų lyderis Mustafa Akinci raginami „aktyviai ir prasmingai, atvirai ir kūrybiškai bendrauti, visiškai įsipareigoti JT globojamam sureguliavimo procesui, naudotis JT konsultacijomis deryboms atnaujinti ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių pakenkti sėkmės šansams“.

Saugumo Taryba taip pat paragino įgyvendinti ir plėtoti naujas pasitikėjimo skatinimo priemones, taip pat ir tas, kuriomis būtų siekiama gerinti mobiliojo ryšio ir elektros jungtis saloje.

Britų ambasadoriaus pavaduotojas Jonathanas Allenas parėmė A. Guterreso nuomonę, kad perspektyvų vis dar yra, ir sakė, kad rezoliucija pasiunčiama „aiški žinia visoms šalims: dirbti, kad būtų atnaujintos derybos“.

Rezoliucija iki liepos 31-osios pratęsiamas JT taikos palaikymo pajėgų mandatas. Šios pajėgos buvo įkurtos 1964 metais, siekiant užkirsti kelią kovoms tarp Kipro graikų ir turkų bendruomenių.

JAV ambasadoriaus pavaduotojas Rogeris Cohenas akcentavo tarptautinės bendrijos nuostatą, kad „taikos palaikymo operacijomis turi būti remiami politiniai sprendimai“, ir pabrėžė, kad JAV nuomone, Kipro lyderiams būtinai reikia susitikti ir kalbėtis.

„Jungtinės Valstijos peržiūrėdamos visas taikos palaikymo misijas aiškiai pasakė, kad mes neremsime status quo misijoms, kur politiniai procesai yra įstrigę“, – nurodė R. Cohenas.