Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto federalinio teismo teisėja Leonie Brinkema sakė, kad Žurnalistų komitetas už žiniasklaidos laisvę (Reporters Committee for Freedom of the Press, RCFP), reikalavęs, kad teismas nurodytų paviešinti kaltinimus, neįrodė, jog J. Assange'o byla egzistuoja, nors apie ją užsimenama kitos bylos teismo dokumentuose.
Australas J. Assange'as, nuo 2012 metų rugpjūčio besislepiantis Ekvadoro ambasadoje Londone, tvirtina, kad Jungtinės Valstijos nori pareikšti jam kaltinimus už tai, kad „WikiLeaks“ paviešino tūkstančių įslaptintų Amerikos vyriausybės dokumentų.
Anot aktyvisto, Vašingtonas nori, kad vos jam iškėlus koją iš ambasados jis būtų nedelsiant areštuotas ir išduotas Jungtinėms Valstijoms.
J. Assange'as tikisi, kad išslaptinus kaltinimus jam pavyks apsisaugoti nuo arešto Britanijoje.
JAV Teisingumo departamentas ilgiau nei dvejus metus atsisako pripažinti, kad atliko tyrimą ir parengė kaltinamus australui.
Tačiau lapkritį viename netyčia išslaptintame dokumente iš kitos bylos esama dviejų nuorodų į „J. Assange'o bylą“.
„WikiLeaks“ įkūrėjas pareiškė, kad tas dokumentas aiškiai parodė, kad jo laukia oficialūs kaltinimai, ir pareikalavo juos paviešinti. Netrukus RCFP pateikė prašymą juos išslaptinti.
Tačiau teisėja L. Brinkema trečiadienį sakė, jog nėra pakankamai aišku, kad byla J. Assange'ui iš tiesų egzistuoja, todėl negalima prašyti vyriausybės, kad ji paviešintų dokumentus, kuriuos galbūt turi. Ji pabrėžė, kad tyrimo medžiaga dažnai turi būti laikoma paslaptyje, kol jis baigiamas ir galima areštuoti įtariamąjį.
„Priešinga išvada reikštų, kad bet kuris visuomenės narys ar žiniasklaidos atstovas, pateikęs hipotezėmis grįstą reikalavimą užtikrinti prieigą prie teismo įrašų, gali faktiškai priversti vyriausybę pripažinti ar paneigti, kad kaltinimai parengti“, – nurodė ji.
„The New York Times“ pernai lapkritį pranešė patvirtinęs faktą, kad kaltinimai J. Assange'ui parengti. Aktyvistas tvirtina, kad jo veikla turi būti ginama taip pat, kaip žurnalistų darbas.
Visgi iki šiol tiksliai nežinoma, kokie konkretūs kaltinimai yra jam iškelti.
JAV vyriausybės rūstybę J. Assange'as užsitraukė 2010 metais, kai „WikiLeaks“ pradėjo viešinti daugybę konfidencialių Pentagono ir Valstybės departamento dokumentų.
Per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją „WikiLeaks“ vėl atsidūrė dėmesio centre, kai paskelbė tūkstančius elektroninių laiškų ir dokumentų, pavogtų iš Demokratų partijos kandidatės Hillary Clinton kampanijos serverių. Amerikiečių pareigūnai sako, kad į serverius įsilaužė Rusijos žvalgyba, vėliau perdavusi pavogtus dokumentus J. Assange'ui.
Praėjusią savaitę J. Assange'as paprašė Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos įpareigoti prezidento Donaldo Trumpo administraciją išslaptinti jo kaltinamąjį aktą.