Prieš tai parlamentas Londone balsavo už tai, kad vėl būtų deramasi su ES dėl išstojimo sutarties ir atsisakyta vadinamojo stabilumą užtikrinančio sprendimo (backstop), numatančio atvirą sieną tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Konservatorių deputato Grahamo Brady iniciatyva, kuriai buvo pritarta, vietoj to reikalauja numatyti „alternatyvius sprendimus“.
Ministrė pirmininkė Theresa May parėmė šią iniciatyvą ir paragino parlamentarus suteikti jai aiškų mandatą tolesnėms deryboms su ES.
ES tai vertina kritiškai, patvirtino D. Tusko atstovas. „Išstojimo sutartis yra ir lieka geriausias ir vienintelis kelias garantuoti tvarkingą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Stabilumą užtikrinantis sprendimas yra dalis išstojimo sutarties, ir dėl išstojimo sutarties nebus toliau deramasi“, - pabrėžė atstovas. Taip esą labai aiškiai nuspręsta gruodį vykusiame ES viršūnių susitikime.
ES reikalauja „backstop“ išlygos, nes Airijos salos padalijimas gali išprovokuoti naują smurtą buvusiame pilietinio karo regione. Tačiau didelė dalis T. May konservatorių partijos deputatų ir Šiaurės Airijos protestantų partija DUP, nuo kurios yra priklausoma premjerės mažumos vyriausybė, šią išlygą atmeta.
Stabilumą užtikrinantis sprendimas numato, kad Didžioji Britanija tol liks Muitų sąjungoje su ES, kol bus rastas kitas sprendimas. Be to, Šiaurės Airijoje ir toliau galiotų kai kurios vidaus rinkos taisyklės. Kritikai būgštauja, kad ši išlyga ilgam gali susaistyti Didžiąją Britaniją su ES. DUP atmeta bet kokį specialų statusą Šiaurės Airijai.
Tuo tarpu ES ir toliau yra atvira tam, kad būtų atidėta „Brexit“ data - kovo 29-oji.
„Jei būtų pagrįstas prašymas dėl atidėjimo, 27 ES šalys būtų pasirengusios jį svarstyti ir dėl to vienbalsiai nuspręsti“ – teigė D. Tusko atstovas. Spręsdamas klausimą, kiek terminas galėtų būti pratęstas, Briuselis, be kita ko, kreiptųsi į ES institucijas. Atitinkama iniciatyva dėl išstojimo datos atidėjimo prieš tai britų parlamente buvo atmesta.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad „Brexit“ susitarimas yra „geriausias įmanomas, ir dėl jo persiderėti neįmanoma“, nors britų premjerė siekia vėl sėsti su Briuseliu prie derybų stalo.
Šis Kipre viešinčio E. Macrono komentaras pasirodė Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May paprašius savo šalies įstatymų leidėjų suteikti jai įgaliojimus iš naujo derėtis su Europos Sąjunga, po to kai parlamentas atmetė jos pasiektą susitarimą.
Britanijos premjerė gavo parlamento mandatą atnaujinti derybas
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May antradienį užsitikrino įstatymų leidėjų palaikymą savo „Brexit“ susitarimo su Europos Sąjunga peržiūrėjimui.
Šis reikšmingas politinio kurso pakeitimas sudaro prielaidas naujam konfliktui su Bendrija, atmetančia bet kokias galimybes keisti susitarimą.
Th. May drastišką sprendimą išsižadėti susitarimo, praėjusį mėnesį jos pačios sudaryto su 27 ES šalių lyderiais, priėmė iškilus grėsmei, kad Britanijai gali tekti kovo 29 dieną palikti Bendriją be jokios sutarties. Toks 46 metus trukusios narystės nutraukimas, tikėtina, sukeltų rimtą politinį ir ekonominį chaosą.
Nerimas dėl galimo išstojimo be sutarties scenarijaus iškart paveikė svaro kursą, įstatymų leidėjams priėmus pataisą, kad parlamentas palaikys „Brexit“ susitarimą tik tuo atveju, jei iš jo bus išbraukta kontroversiška „apsidraudžiamoji priemonė“ (backstop), kurios tikslas – išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Britanijos įstatymų leidėjai taip pat priėmė privalomosios galios neturinčią iniciatyvą, atmetančią galimybę Jungtinei Karalystei pasitraukti iš ES nesudarius išstojimo sutarties.
Tačiau jiems nepavyko priimti proeuropinių pažiūrų politikų palaikomo svarbesnio plano, kuris būtų atvėręs kelią pamėginti atidėti „Brexit“ tuo atveju, jei iki vasario 26-osios nebūtų sudarytas naujas susitarimas su ES.
Dabar Th. May laukia sunki užduotis kažkokiu būdu įtikinti Briuselį atnaujinti pusantrų metų trukusias itin sudėtingas derybas.
Vyriausybės vadovė sakė, kad parlamento pritarimas pataisai dėl „apsidraudžiamosios priemonės“ reiškia, kad jau suteikiamas mandatas „siekti teisiškai privalomų išstojimo sutarties pakeitimų“.
Visgi Th. May pripažino, kad ES nenusiteikusi peržiūrėti susitarimo.
„Nebus lengva, – sakė ji. – Tačiau kitaip nei prieš dvi savaites, šįkart (Bendruomenių) Rūmai aiškiai parodė, ko reikia, kad jie pritartų išstojimo susitarimui.“
„Alternatyva“
Parlamentas sausio 15 dieną triuškinama balsų dauguma atmetė „Brexit“ susitarimo projektą. Tai smarkiai padidino grėsmę, kad Britanijai gali tekti kovo 29-ąją palikti ES nesudarius jokios sutarties, o tai sukeltų rimtų ekonominių problemų abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse.
Užkietėję „Brexit“ šalininkai Th. May Konservatorių partijoje mano, kad dėl „apsidraudžiamosios priemonės“, turinčios leisti išlaikyti atvirą sieną su Airija, Britanija gali būti priversta neribotą laiką laikytis ES prekybos taisyklių.
Antradienį įstatymų leidėjų priimta pataisa ragina pakeisti „apsidraudžiamąją priemonę alternatyva, kad būtų išvengta realios sienos“ tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. Tokia miglota formuluotė neįpareigoja Th. May laikytis kažkokios konkrečios pozicijos.
Bando išlošti laiko?
Politologai kol kas nemato būdų, kaip Th. May galėtų įtikinti ES kolegas pritarti kažkokiems pakeitimams.
„Matau tik vieną strategiją – ministrė pirmininkė pasinaudoja tuo, kad galiausiai įrodytų visiems, išskyrus savo labiausiai užsispyrusius Bendruomenių Rūmų narius, kad apsidraudžiamoji priemonė negali būti peržiūrėta“, – sakė Londono Karaliaus koledžo politikos profesorius Anandas Menonas.
„Ji tikrai grįš ir pasakys, kad šis susitarimas nėra pasiūlymas“, – kalbėjo jis.
Londono universiteto koledžo profesorius Mortenas Ravnas sutiko, jog panašu, kad Th. May tiesiog bando išlošti laiko.
„Th. May užsitikrino paramą pataisai, kurios, kaip ji tikriausiai tikisi, nereikės laikytis, vildamasi, kad parlamentas paskutinę minutę pritars jos susitarimui, kad būtų išvengta „Brexit“ be sutarties“, – sakė profesorius naujienų agentūrai AFP.
Premjerė pažadėjo įstatymų leidėjams suteikti galimybę balsuoti dėl to, kas turėtų būti daroma po vasario 14 dienos tuo atveju, jei jai per ateinančias dvi savaites nepavyks sudaryti naujo susitarimo.
„Niekas nesikeičia“
Praėjusį mėnesį Th. May jau mėgino išsireikalauti naujų nuolaidų iš Briuselio, bet jai nepavyko. Tas įtemptas viršūnių susitikimas išryškino britų premjerės silpnas derybines pozicijas ir ES ryžtą nenusileisti.
ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier pavaduotoja Sabine Weyand pirmadienį pastebėjo, kad dabartiniai politiniai debatai Britanijoje primena komediją „Švilpiko diena“ (Groundhog Day). Ji turėjo omenyje populiarią 1993 metų juostą, kurioje vaizduojama, kaip televizijos orų pranešėjas, suvaidintas Billo Murray, atsibudęs kaskart patenka į tą pačią savo gyvenimo dieną.
S. Weyand sakė, kad Britanijai gresia „netyčia“ išstoti iš ES nesudarius susitarimo, nes Londonas negali apsispręsti, ko nori.
Po antradienio balsavimų Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney pareiškė, jog tikisi, kad apsidraudžiamoji priemonė „niekada nebus panaudota“ arba bus greitai pakeista nauju prekybos susitarimu.
„Tačiau ji būtina, ir šio vakaro įvykiai Vestminsteryje niekaip to nekeičia“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
