Iki numatyto išstojimo iš Europos Sąjungos likus vos 60 dienų, parlamentarai balsuos dėl Th. May atsarginio „Brexit“ plano. Premjerė pristatė jį parlamentui praėjusią savaitę – po to, kai sausio 15 dieną įstatymų leidėjai triuškinama balsų dauguma atmetė jos pirminį susitarimą su Bendrijos lyderiais.
Parlamentarai taip pat balsuos dėl pataisų, o šie balsavimai parodys, ar pakanka įstatymų leidėjų paramos, kad būtų galima inicijuoti teisiškai privalomą „Brexit“ proceso kontrolę perėmimą.
Viena iš pataisų, jei bus priimta, uždegs žalią šviesą tolesnės narystės Bendrijoje šalininkų dominuojamiems Bendruomenių Rūmams priimti teisės aktus, užkirsiančius kelią Britanijai kovo 29 dieną palikti ES nesudarius oficialaus susitarimo.
Th. May būtų priversta devyniems mėnesiams atidėti „Brexit“, jei jos susitarimui nebūtų pritarta iki vasario 26 dienos, o įstatymų leidėjai įgytų galimybę nukelti galutinį terminą neribotam laikui.
Vis daugiau vyriausybės ministrų kalba apie tai, kad nesutiks, jog Britanija paliktų ES nesudariusi susitarimo, nes tokiu būdu būtų iškart nutraukti visos jos ryšiai su didžiausia prekybos partnere.
Konservatorių partijos lyderė Th. May siekia išgelbėti savo susitarimą ir viliasi, kad jai pavyks palenkti į savo pusę įstatymų leidėjus per kitą būsimą balsavimą, nors pastarąjį kartą pralaimėjo 230 balsų skirtumu.
Vyriausybė pareiškė, kad šį antrą „prasmingą balsavimą“ taip pat bus galimybė taisyti. Gali būti, kad ji įtikins dalį parlamentarų antradienį nesiimti jokių drastiškų veiksmų, žinant, kad jie dar turės kitą šansą.
Vidinis susiskaldymas
Parlamentarizmo ekspertai įspėjo, kad įstatymų leidėjų pastangos gali kirstis su konstitucija.
„Bendruomenių Rūmai... negali teisiškai priversti vyriausybės sudaryti susitarimo, kuriam ji nepritaria“, – laikraštyje „The Times“ rašė vienas garsiausių Britanijos konstitucinių klausimų ekspertų, profesorius Vernonas Bogdanoras.
Jis pridūrė, kad pagal konstituciją, dėl šių įstatymų leidėjų planų turėtų būti pakeista vyriausybė.
Šalyje verdant politinėms aistroms dėl „Brexit“, karalienė Elžbieta II, paprastai viešumoje nekomentuojanti politinių realijų, praėjusią savaitę sakydama kalbą pabrėžė, jog britams reikia susitelkti ir drauge „surasti bendrą pagrindą“.
Th. May atsarginio „Brexit“ plano sėkmė didžia dalimi priklauso nuo to, ar jai pavyks įtikinti Bendriją peržiūrėti susitarimo nuostatą dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop), pagal kurią Britanijai gali tekti laikytis ES prekybos taisyklių, kad būtų galima išlaikyti atvirą sieną su Airija.
Viena iš pataisų, dėl kurios gali būti balsuojama antradienį, ragins premjerę grįžti į Briuselį ir užsitikrinti tam tikrus „apsidraudžiamosios priemonės“ pakeitimus.
Pranešama, kad pirmadienį su toriais parlamentarais susitikusi Th. May jiems pasakė, kad vyriausybė palaikys šią priemonę ir nurodys jiems laikytis tokios pat pozicijos.
Tačiau grupė užkietėjusių „Brexit“ šalininkų konservatorių, vadovaujama parlamentaro Jacobo Reeso-Moggo, pareiškė, kad jai nepritars, nes ši priemonė neįpareigos iš naujo derėtis dėl išstojimo susitarimo.
„Atsitiktinis“ išstojimas be sutarties
Jei ta pataisa bus priimta, padidės spaudimas Briuseliui atnaujinti derybas dėl susitarimo, pasiūlant aiškų kelią iš dabartinės aklavietės.
Vis dėlto ES atkakliai kartoja, kad jokių esminių sutarties pakeitimų nebus, o pirmadienį apkaltino Britaniją, kad dėl jos „Brexit“ gali „atsitiktinai“ įvykti nesudarius susitarimo.
ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier pavaduotoja Sabine Weyand pažėrė griežtos kritikos Th. May vestoms deryboms dėl šalies išstojimo sąlygų. Anot jos, britų premjerė per pusantrų metų vykusias sunkias derybas laikė kolegas nežinioje.
Tuo tarpu Britanijos įstatymų leidėjai, palakantys antro „Brexit“ referendumo organizavimo idėją, atsiėmė savo pataisą, nes jiems nepavyko užsitikrinti leiboristų lyderio Jeremy Corbyno palaikymo. Visgi šios idėjos neatsisakoma ir prie jos neabejotinai bus grįžta, jei „Brexit“ bus atidėtas.
Balsavimui bus teikiamos ne visos pataisos. Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow jas atrinks antradienį ryte, o balsavimai prasidės nuo 19 val. (21 val. Lietuvos laiku).
J. Bercow išprovokavo pasipiktinimo bangą, kai ignoravo įprastą praktiką ir savo padėjėjų patarimus, priversdamas Th. May pristatyti savo peržiūrėtą planą. Tai sudarė sąlygas parlamentarams teikti savo pataisas.
Už išstojimą pasisakantys parlamentarai apkaltino Bendruomenių Rūmų pirmininką, neslepiantį, jog referendume balsavo už tolesnę narystę Bendrijoje, esą jis naudojasi savo pareigomis siekdamas užkirsti kelią „Brexit“, nors šį postą užimantis politikas turėtų būti nešališkas. Neabejojama, kad „Brexit“ šalininkai antradienį atidžiai stebės kiekvieną J. Bercow žingsnį.
Th. May biuras pranešė, kad svarstoma galimybė pratęsti bendruomenių Rūmų darbo valandas ir atšaukti vasarį numatytas parlamentarų savaitės trukmės atostogas, kad būtų laiko priimti visus pasirengti „Brexit“ reikalingus teisės aktus.