Šios priemonės prieš valstybės kontroliuojamą bendrovę PDVSA buvo pateiktos kaip būdas neleisti kairiųjų pažiūrų autoritariškam lyderiui neleisti ištuštinti ekonomiškai žlugusios valstybės iždo prieš jį pakeičiant opozicijos lyderiui Juanui Guaidui, Vašingtono laikomam teisėtu laikinuoju prezidentu.
„Sankcijų tikslas – pakeisti elgesį“, -žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
„Taigi, kai bus pripažinta, kad bendrovė yra valdoma teisėtų lyderių, tuomet šie pinigai bus prieinami Guaido“, – pridūrė jis.
J. Guaido, vadovaujantis Nacionaliniam Susirinkimui ir pasiskelbęs laikinuoju prezidentu, atskiru pranešimu nurodė „sklandžiai perimantis mūsų respublikos aktyvų užsienyje kontrolę“, kad postą paliekantis N. Maduro nemėgintų „ištuštinti iždo“.
Venesuela kadaise buvo sėkminga Lotynų Amerikos valstybė, turinti didžiausius pasaulyje naftos išteklius, tačiau daug metų besitęsiantis kairiųjų valdymas padėtį šalyje smarkiai pablogino.
Milijonams žmonių stingant maisto produktų ir kitokių būtiniausių atsargų, šalyje smarkiai išplito nepasitenkinimas. Tačiau N. Maduro kol kas tebėra remiamas įtakingų ginkluotųjų pajėgų, taip pat palaikomas Rusijos ir Kinijos.
Vašingtonas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad N. Maduro pasitrauktų iš valdžios – pripažino J. Guaido laikinuoju lyderiu ir paragino kariuomenę jį palaikyti.
JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas paragino Venesuelos saugumo pajėgas „priimti taikų, demokratinį ir konstitucinį valdžios perdavimą“.
„Matėme Venesuelos pareigūnų ir kariškių, paklausiusių šio raginimo“, – pridūrė jis, turėdamas omeny Venesuelos karinio atašė prie Vašingtono perbėgimą praeitą savaitgalį.
J. Boltonas taip pat neatmetė, kad Jungtinės Valstijos gali panaudoti savo kariuomenę.
„Šiuo atveju prezidentas leido aiškiai suprasti, kad visos priemonės yra ant stalo“, – jis sakė žurnalistams.