„Artimiausios valandos - lemiamos. Nepalikite manęs, nes aš paaukosiu gyvybę, jei tai bus įmanoma, dėl mano mylimos Venesuelos laisvės“, - cituoja J. Guaido žodžius laikraštis „El Nacional“.

Politiko nuomone, dabartinė Venesuelos vyriausybė „susiskaldžiusi kaip niekada“. „Niekas nedaroma iš inercijos ar atsitiktinai, pasikliaukite mūsų veiksmais“, - pridūrė jis.

Sausio 23 d. J. Guaidas pasiskelbė Venesuelos prezidentu. Dabartinis valstybės vadovas Nicolas Maduras pavadino pastaruosius įvykius šalyje mėginimu įvykdyti perversmą ir pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su JAV.

J. Guaidą laikinuoju Venesuelos prezidentu jau pripažino Limos grupės šalys išskyrus Meksiką, taip pat Albanija, Gruzija, JAV ir Amerikos Valstybių Organizacija. Daugelis ES narių parėmė Venesuelos parlamentą ir pareiškė viltį, kad, siekiant sureguliuoti krizę, šalyje bus surengti rinkimai. N. Madurą remia Rusija, Bolivija, Iranas, Kuba, Nikaragva, Salvadoras ir Turkija.

JAV nurodė kai kuriems savo diplomatams palikti Venesuelą

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį nurodė kai kuriems savo diplomatams ir Jungtinių Valstijų ambasados Venesueloje darbuotojams palikti šią šalį.

Pasak departamento, toks žingsnis žengtas dėl saugumo priežasčių, o ambasada Karakase esą liks atidaryta.

Venesuelos vadovas Nicolas Maduro trečiadienį paskelbė nutraukiantis diplomatinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir liepė iki savaitgalio šalį palikti visiems JAV diplomatams, kai šios šalies vadovas Donaldas Trumpas pareiškė pripažįstantis venesueliečių opozicijos lyderį Juaną Guaido laikinuoju prezidentu.

Juanas Guaido

Valstybės departamentas savo ruožtu pareiškė, kad N. Maduro neturi įgaliojimų nutraukti diplomatinius santykius su JAV.

Perspėjo N. Maduro nesigriebti jėgos

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ketvirtadienį perspėjo Venesuelos lyderį Nicolas Maduro nenaudoti jėgos prieš opozicijos šalininkų masines demonstracijas ir tarptautinę bendriją labiau palaikyti laikinuoju prezidentu pasiskelbusį parlamento vadovą.

Ankstesnę dieną JAV ir didžiosios Lotynų Amerikos šalys pripažino Venesuelos Nacionalinio Susirinkimo pirmininką Juaną Guaido šalies laikinuoju prezidentu, o ketvirtadienį M. Pompeo išdėstė savo argumentus Amerikos šalių organizacijos (OAS) ypatingajame pasitarime.

„Laikas debatams baigėsi. Buvusio prezidento Nicolas Maduro režimas yra neteisėtas“, – sakė M. Pompeo.

„Jo režimas moraliai bankrutavęs, ekonomiškai nepajėgus, be to, jis yra giliai korumpuotas ir iš pagrindų nedemokratiškas“, – kalbėjo diplomatijos vadovas.

M. Pompeo pareikalavo, kad Venesuelos kariuomenė, kurios vadovybė anksčiau patvirtino esanti ištikima N. Maduro, apsaugoti J. Guaido po ankstesnę dieną vykusių susirėmimų gatvėse, pareikalavusių žmonių gyvybių.

„Pakartoju mūsų perspėjimą dėl Maduro režimo liekanų bet kokio sprendimo panaudoti jėgą taikiam demokratiniam perėjimui malšinti“, – sakė valstybės sekretorius.

Jis paragino visas OAS nares pripažinti J. Guaido.

Viena iš svarbiausių to nepadariusių šalių yra Meksika. Jos naujasis kairiųjų pažiūrų prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras yra pažadėjęs užsienio politikoje laikytis nesikišimo principo.

„Visos OAS narės turėtų palaikyti demokratiją ir gerbti įstatymų viršenybę“, – sakė M. Pompeo.

Jo kalba išprovokavo protestą: pacifistų grupės „Code Ping“ viena iš įkūrėjų Medea Benjamin, dažnai mėginanti sutrikdyti oficialius renginius, iškėlė plakatą su užrašu „Nepalaikykite perversmo Venesueloje“.

M. Pompeo liko sėdėti ir šyptelėjo, kai M. Benjamin buvo pasakyta, kad salėje protestuoti neleidžiama.

Jungtinės Valstijos argumentuoja, kad N. Maduro perrinkimas praeitais metais yra neteisėtas, nes per rinkimus buvo daug pažeidimų. N. Maduro savo ruožtu paskelbė Nacionalinį Susirinkimą, kontroliuojamą J. Guaido opozicijos, neteisėtu.

M. Pompeo taip pat paskelbė, kad JAV suteiks Venesuelai 20 mln. dolerių (17,6 mln. eurų) paramą, „kai tik tai taps logistiškai įmanoma“. Jis pridūrė, kad šis žingsnis yra atsakas į Nacionalinio Susirinkimo prašymą.

Venesuela jau seniai kenčia nuo hiperinfliacijos, pagrindinių maisto produktų ir vaistų stygiaus, šalį krečiant ekonomikos krizei, privertusiai milijonus žmonių emigruoti.