Per praeitais metais surengtą mūšio simuliaciją, „elitinė mišrios ginkluotės brigada“ iš Kinijos ginkluotųjų pajėgų 81-osios grupės, nors ir buvo ginkluota moderniausiais ginklais (konkrečiai – Kinijos nauju tanku 099A), patyrė skaudų pralaimėjimą. Tokią informaciją prieš kelias dienas, remdamasis Kinijos valstybiniu transliuotoju CCTV, paskelbė „Global Times“.
Kinija „jau netrukus galės pristatyti moderniausių pasaulinių ginkluotės sistemų“, – kalbėdamas apie Kinijos karinės galios mastą, neseniai pareiškė Gynybos žvalgybos agentūros vadovas pulkininkas generolas Robertas Ashley‘is.
„Kai kuriose srityse ji jau pirmauja“, – pridūrė ekspertas.
Nors Gynybos žvalgybos agentūros ekspertai ir paragino atkreipti dėmesį į Kinijos kovos su palydovais sprendimus, itin tikslius atakų ir hipergarsinius ginklus, pats Pekinas labiausiai didžiuojasi tokiais pasiekimais kaip tankas „Type 099A“, J-20 slapusis naikintuvas ir „Type 055“ nuotoliniu būdu valdomas raketas gabenti galintis karo laivas – tai ginklai, sustiprinantys atitinkamai Kinijos sausumos, oro pajėgas ir karinį laivyną.
Kad ir kaip ten bebūtų, panašu, kad Kinijos kariuomenė pati iki galo nesupranta, ką šios naujovės gali duoti šiandieninei karybai.
Per interviu CCTV du šalies kariuomenės vyresnieji dalijosi įžvalgomis, kodėl Kinijos pajėgos, ginkluotos naujais moderniais tankais, taip skaudžiai pralaimėjo mūšio simuliaciją. „Mes su „Type 099A“ tanku pernelyg priartėjome prie fronto linijos, o tokia padėtis neleido atskleisti viso tanko kovinio potencialo“, – paaiškino bataliono vadas Xu Chengbiao.
„Mes analizavome tik senesnių tankų galimybes, tačiau iki galo dar neperpratome naujų“, – CCTV sakė antrasis bataliono vadas Zhao Jianxinas.
Pekine dirbantis karybos ekspertas „Global Times“ pareiškė, kad vien ginklais karo nelaimėsi.
„The National Interest“ gynybos skilties redaktorius Davidas Axe tvirtina, kad Kinijos žiniasklaidoje pasirodę pranešimai leidžia daryti išvadą, kad šalis šiuo metu vargsta su „neadekvačia“ karine doktrina, o tokia situacija susiklostė todėl, kad šalis nuo pat XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos nedalyvavo jokiame kare.
Kinija daugiau dėmesio skiria savo laivynui, karinėms oro pajėgoms, naujų raketų projektų vystymui ir strateginei paramai, o ne sausumos pajėgoms, kuriose pastaruoju metu drastiškai mažėjo personalo skaičius. Pokytis, kaip tai įvardija kai kurie analitikai, iliustruoja naują šalies strategiją.
Augant Kinijos karinėms galimybėms, Pekinas privalo rasti būdų, kaip pritaikyti savo karinę doktriną sparčiai evoliucionuojančioms technologijoms ir taip maksimaliai išnaudoti turimus išteklius, o šis procesas gali užtrukti.
Kinijos kariuomenėje vyksta masinė modernizacija, kurios pagrindinis tikslas – pasiekti šalies prezidento Xi Jinpingo iškeltą tikslą sukurti pasaulinio lygio karines pajėgas, kurios jau amžiaus viduryje galėtų kariauti ir laimėti visus karus.