Baltieji rūmai nusiuntė elektroninį laišką Atstovų Rūmų pareigūnui, atsakingam už protokolo ir administracinius reikalus, prašydami jo organizuoti pasirengimą sausio 29 dieną numatytam prezidento metiniam kreipimusi, informavo šaltinis, pageidavęs neviešinti savo pavardės, nes nėra įgaliotas apie tai kalbėti.

„Nancy Pelosi pakvietė prezidentą skaityti metinio pranešimo „Apie padėtį Sąjungoje“. Prezidentas kvietimą priėmė, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Huckabee Sanders. – Šiuo metu judame pirmyn.“

Tai naujausias žingsnis prezidento ir Atstovų Rūmų pirmininkės politiniuose manevruose, kurių imamasi tęsiantis jų vis labiau asmeniniam konfliktui, išprovokuotam D. Trumpo reikalavimo skirti 5,7 mlrd. dolerių (maždaug 5 mlrd. eurų) sienos tarp JAV ir Meksikos statyboms.

Dėl nesutarimų sienos statybų finansavimo klausimu jau antrą mėnesį yra uždaryta dalis JAV federalinės vyriausybės institucijų, o tūkstančiai federalinių darbuotojų negauna algų.

Politiniai žaidimai prasidėjo praėjusią savaitę, kai N. Pelosi išsiuntė D. Trumpui laišką, kuriame rašė, kad saugumo sumetimais prezidentas turėtų pateikti savo metinį pranešimą raštu arba ši jo kalba turėtų būti atidėta, kol bus išspręsta vyriausybės uždarymo problema. Tačiau Baltieji rūmai tvirtina, kad N. Pelosi oficialiai neatšaukė savo kvietimo.

„Ji jo neatšaukė. Ji paprašė mūsų jį atidėti“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Hoganas Gidley antradienį interviu televizijai „Fox News“.

„Šiuo metu neturime, ką pranešti, – sakė jis. – Tačiau Nancy Pelosi nenurodinės prezidentui, kada jam kalbėtis ir ar kalbėtis su Amerikos žmonėmis.“

Tuo pat metu Baltieji rūmai toliau ruošiasi ir tam atvejui, jei planai dėl bendro abejų Kongreso rūmų posėdžio žlugs.

Prezidentas negali skaityti pranešimo per bendrą abejų Kongreso rūmų posėdį negavęs aiškaus abejų rūmų sutikimo. Abeji rūmai turi priimti nutarimą, kuriame turi būti nurodyti prezidento metinio pranešimo data ir laikas.

Pareigūnai svarsto sąrašą kitų galimų vietų, kur prezidentas galėtų perskaityti savo metinį kreipimąsi. Tarp nagrinėjamų alternatyvų – į mitingą panašus renginys, kalba Ovaliajame kabinete, kaip anksčiau yra siūliusi N. Pelosi, taip pat kalba Senate ar netgi sugrįžimas į JAV ir Meksikos pasienį, kur prezidentas galėtų dar kartą pabrėžti būtinybę statyti sieną, nurodė du gerai informuoti šaltiniai.

Konstitucijoje tik nurodoma, kad prezidentas „retkarčiais pateiks Kongresui informaciją apie padėtį Sąjungoje“. Tai reiškia, kad prezidentas gali sakyti kalbą bet kurioje pasirinktoje vietoje ar pateikti savo pranešimą raštu. Tačiau kalba Atstovų Rūmų salėje, stebint abiejų partijų įstatymų leidėjams, Aukščiausiojo Teismo teisėjams ir garbingiems kviestiniams svečiams, sukuria didingą atmosferą, kurią sunku atkartoti ir kurią itin mėgsta į pompastiką linkęs dabartinis prezidentas.

N. Pelosi savo laiške D. Trumpui prašymą atidėti metinį pranešimą argumentavo tebesitęsiančiu vyriausybės institucijų uždarymo poveikiu Krašto saugumo departamentui ir JAV Slaptajai tarnybai. Atstovų Rūmų pirmininkė kėlė klausimą, ar šios žinybos galės užtikrinti saugumą per prezidento metinį kreipimąsi, turint galvoje, kad jų finansavimas nutrauktas.

Atsakydama krašto saugumo sekretorė Kirstjen Nielsen patikino, kad jos vadovaujamas departamentas ir Slaptoji tarnyba „visiškai pasirengę užtikrinti saugumą per prezidento metinį kreipimąsi“.

Antradienį žurnalistų paklausta apie laišką, N. Pelosi apie Baltųjų rūmų sprendimą neužsiminė.

„Tik norime, kad žmonėms būtų mokama už jų darbą“, – sakė ji.

Sekmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad dar tebegalvoja dėl savo kalbos „Apie padėtį Sąjungoje“ ir kad „esama daugybės galimybių, pavyzdžiui, atlikti tai vadovaujantis jūsų rašytiniu pasiūlymu (pateiktu per Uždarymą, saugumas nėra problema), ir su mano rašytiniu sutikimu“.

„Sutartis yra sutartis, – rašė jis. – Greitai su jumis susisieksiu!“