Ji padės apsaugoti Jungtines Valstijas nuo „bet kokių raketų atakų“, - pareiškė D. Trumpas ketvirtadienį Pentagone. Tarp pagrindinių strategijos elementų yra kosmose dislokuotos sistemos prieš viršgarsines raketas.
D. Trumpo pristatyta strategija gali reikšti naujas ginklavimosi varžybas. Ji paskelbta likus dviem savaitėms iki JAV ultimatumo Rusijai laikytis 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių raketų sutarties (INF) pabaigos. Jei sutarties neliks, naujos ginklavimosi varžybos gali būti sukoncentruotos į aukštųjų technologijų raketas ir atitinkamas priešraketines sistemas.
Prezidento nurodymu parengtoje „Priešraketinės gynybos apžvalgoje“ (Missile Defence Review) tarp labiausiai nerimą keliančių dalykų minimos Kinijos ir Rusijos itin sparčiai plėtojamos hipergarsinių raketų, galinčių išvengti tradicinių gynybos sistemų, kūrimo programos.
Nepakanka, kad JAV „su savo priešais žengtų koja kojon“, - kalbėjo D. Trumpas. Priešingai, JAV turi būti „keliais žingsniais priekyje“. Viršgarsinių raketų srityje Vašingtoną jau aplenkė Kinija ir Rusija.
„JAV dabar patikslins savo poziciją, kad apsigintų nuo bet kokių raketų, įskaitant sparnuotąsias ir hipergarsines, smūgių“, – D. Trumpas sakė Gynybos departamente susirinkusiems kariškiams.
„Nutrauksime bet kokius raketų paleidimus iš priešiškų valstybių ir netgi valstybių, padariusių klaidą. To nebus, kad ir kokio tipo būtų raketa arba atakos šaltinio geografinė vieta“, – aiškino jis.
Hipergarsiniai ginklai gali skristi mažame aukštyje daug didesniu nei garso greičiu ir atlikti sudėtingų manevrų, o ne vien skrieti balistine trajektorija. Dėl šios priežasties juos būtų daug sunkiau numušti.
Pentagonas skubiai aiškinasi galimybes sekti hipergarsines raketas, daugiausiai naudojant jau dabar į kosmosą iškeltus jutiklius.
„Naujosios technologijos sukelia naujų grėsmių, ir šias grėsmes sunkiau pamatyti, sekti ir atremti“, – sakė gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas.
„Mūsų varžovams (sakau): matome, ką darote, ir imamės veiksmų“, – pabrėžė jis“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio pabaigoje paskelbė apie sėkmingą tokios raketos bandymą. Ji skrieja viršgarsiniu greičiu ir skrydžio metu gali pakeisti kryptį, todėl yra labai sunkiai numušama.
Priešraketinės gynybos agentūros (MDA) rengta strategija, be kita ko, numato palydovus, kurie stebėtų viršgarsines raketas. Šie palydovai su labai jautriais jutikliais galėtų laiku perduoti signalą gynybinėms sistemoms. Pirmieji šios palydovų sistemos bandymai, JAV duomenimis, numatyti 2021 arba 2022 metais.
Dar viena galima gynybinė sistema yra raketomis ginkluoti dronai, kurie nuolat būtų Žemės orbitoje. Tai leistų numušti viršgarsines raketas joms kylant.
Naujoji JAV strategija nukreipta ne tik prieš potencialią grėsmę iš Kinijos ir Rusijos, bet ir iš Irano bei Šiaurės Korėjos. Tarpžemyninės raketos iš šių šalių, kurios potencialiai gali būti ginkluotos branduoliniais užtaisais, galėtų būti sunaikintos ne skrydžio metu, o iš karto po starto.
Priešininkai ir „niekšiški režimai“ visame pasaulyje nuolat plečia savo raketų arsenalą ir koncentruojasi sukurti ilgojo nuotolio raketas, kurios galėtų pasiekti taikinius JAV, kalbėjo D. Trumpas. Į tai Amerika esą privalo reaguoti.
Nors D. Trumpas smerkė Iraną už raketų technologijų plėtrą, savo kalboje jis nepaminėjo Rusijos ir Šiaurės Korėjos.
Pchenjanas jau pademonstravo turintis balistinių raketų, pajėgių smogti taikiniams Jungtinėse Valstijose.
D. Trumpas nurodė įvertinti JAV priešraketinės gynybos būklę 2017 metais, kai tvyrojo didelė įtampa dėl Pchenjano branduolinio ginklavimosi programos. Tokia ataskaita apie Amerikos priešraketinę gynybą buvo parengta pirmąkart nuo 2010 metų.
Tačiau vėliau įtampa smarkiai atslūgo, o D. Trumpas susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kad užbaigtų šią krizę. Numatoma, kad penktadienį JAV prezidentas Vašingtone susitiks su aukšto rango Pchenjano pareigūnu.
Vis dėlto pačioje ataskaitoje pabrėžiama, kad Šiaurės Korėja kelia „nepaprastą grėsmę, tad Jungtinės Valstijos privalo likti budrios“.
Raketos kosmose
Ataskaitą parengusi Priešraketinės gynybos agentūra (Missile Defense Agency, MDA) nurodė nagrinėsianti galimybę kurti kosmose dislokuojamų raketų gaudyklių sistemą.
Be to, MDA taip pat yra susitelkusi į galimybes numušti balistines raketas iškart po jų paleidimo.
Dabartinėmis priešraketinės gynybos technologijomis grindžiamos sistemos paprastai nusitaiko į kovines galvutes viduriniajame skrydžio etape, kai jos skrieja kosmose.
Jeigu atsirastų galimybė smogti raketoms skrydžio greitėjimo fazėje tuojau po jų starto, MDA galėtų pridėti papildomą gynybos sluoksnį Amerikai ir jos sąjungininkėms.
Vienas iš būtų tai padaryti – apginkluoti naujo tipo raketomis radarais sunkiai susekamus naikintuvus F-35, patruliuojančius netoli potencialios balistinių raketų paleidimo vietos – pavyzdžiui, per hipotetinį konfliktą su Šiaurės Korėja, nurodė agentūra.
Galimybė „perimti puolamąsias raketas jų greitėjimo fazėje padidintų tikimybę sėkmingai atremti raketines grėsmes, apsunkintų agresoriaus atakos planavimą... ir leistų sumažinti viduriniojo arba galutinio (skrydžio etapo) gynybos gaudyklių skaičių, reikalingą išlikusioms priešininko puolamosioms raketoms sunaikinti“, rašo MDA.
MDA taip pat ieško galimybių panaudoti „nukreipiamos energijos“ – kitaip tariant, lazerių – pajėgumus paleistoms balistinėms raketoms naikinti.
D. Trumpo nurodymu atliktos analizės rezultatai turėjo būti parengti praeitais metais, bet jų paskelbimas buvo keliskart atidėtas.