Ąžuolų giraitėje, 850 m aukštyje įsikūrusiame Certosa di Trisulti vienuolyne vienuoliai meldėsi jau ilgiau nei tūkstantį metų: iš pradžių benediktinai, vėliau karteziečiai ir pagaliau cistersai. Vienuolynas garsėjo turtinga 36 tūkst. knygų turinčia biblioteka, nuo XVIII a. veikusia vaistine ir botanikos sodu.
Ir nors vienuolyne pakaktų vietos 300 vienuolių, jau kuris laikas čia tvyrojo tyla. Kol 2017 metų vasarį įspūdingą pastatų kompleksą iš Italijos kultūros ministerijos už 100 tūkst. eurų metams (sutartis sudaryta 19-kai metų) išsinuomojo katalikiška konservatyvi organizacija „Dignitatis Humanae Institute“, sutrumpintai – DHI.
Šis „Žmogaus orumo institutas“ „pasisako prieš didėjančią sekuliaristinę netoleranciją visų konfesijų krikščionių atžvilgiu“ ir to pasekmę – „nesuskaičiuojamus žmogaus orumo pažeidimo atvejus“, – skelbiama DHI portale. Svarbiausias instituto tikslas – „ginti tikrąjį tikėjimą“ „vis labiau bedieviška ir musulmoniška tampančioje Europoje“.
Institutą 2008 metais įsteigė ir jam iki šiol tebevadovauja Italijoje gyvenantis britas, 43-ejų metų Benjaminas Harnwellas, artimas Steve‘o Bannono bičiulis ir bendramintis. Kai 2017 metų rugpjūtį Vatikane vyko DHI organizuota konferencija, interneto tiltu prie jos prisijungė ir buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas S. Bannonas.
„Vakarai sunkiai serga“
„Esu įsitikinęs, kad judaistiniai-krikščioniški Vakarai patiria gilią krizę. Todėl bus prieita iki žiaurių, kruvinų susidūrimų, ir ne vien siekiant pažaboti islamą“, – artėjančią grėsmę pranašavo garsusis amerikiečių dešiniųjų guru S. Bannonas. Dešimt minučių trukusią jo kalbą susirinkusieji palydėjo ilgais plojimais, o po to diskutavo, kaip pristabdyti islamo ekspansiją, – po konferencijos informavo spauda.
Vakarų būkle rimtai susirūpinęs ir pats DHI prezidentas B. Harnwellas. Jo įsitikinimu, Vakarai yra nusilpę, korumpuoti, nutolę nuo savo krikščioniškų-judaistinių vertybių, – žodžiu, „Vakarai sunkiai serga“. Ir kaip tik dabar jie yra puolami priešiškų jėgų, siekiančių sugriauti krikščionišką Europą ir Romos katalikų Bažnyčią, – apgulties situaciją piešia vienas iš instituto intelektualinių vadovų, katalikų dvasiškis Don Curzio Nitoglia.
Tai tos priešiškos jėgos, kurios „jau ne kartą to siekė: iš pradžių pasitelkusios proletariatą Rusijoje, po to – studentų judėjimą, o dabar – ordas iš Afrikos, kurios nori sugriauti tai, kas dar likę iš krikščioniškos Europos“, – citavo dvasiškį Vokietijos radijo korespondentas Romoje Thomas Migge.
„Bažnyčia užsikrėtusi kairuoliškomis idėjomis“
Ginti tikrąjį tikėjimą B. Harnwellui pirmiausia reiškia kovoti su nekrikščioniškų partijų įtaka, kurią patiria netgi Bažnyčia. „Bažnyčia užsikrėtusi kairuoliškomis idėjomis“, – konstatuoja jis, turėdamas omeny be kita ko ir naująjį popiežių.
„Žmogaus orumo institute“, kurį globoja konservatyvusis JAV kardinolas Raymondas Leo Burke‘as, garsiausias ir atkakliausias dabartinio Katalikų Bažnyčios vadovo priešininkas, buriasi popiežiaus Pranciškaus bei jo reformų programos kritikai. Pasak jų, Pranciškus norįs įtikti protestantizmui ir sumenkinąs, atskiedžiąs Bažnyčios dogmas.
R. L. Burke‘ui ir S. Bannonui Pranciškus tėra marksistas popiežiaus soste, – rašo austrų dienraščio „Der Standard“ korespondentas Romoje Dominikas Straubas. Popiežius jiems, kaip ir kitiems konservatyviems katalikams, užkliūna pirmiausia dėl savo tolerancijos homoseksualioms sutuoktinių poroms ir dėl tarpreliginio dialogo, ypač su islamu.
Dabar abu, kardinolas R. L. Burke‘as ir S. Bannonas, pasirengę skaityti paskaitas po viduramžiškais Trisulti vienolyno skliautais, – informuoja B. Harnwellas.
S. Bannonas – kadrų kalvės idėjinis globėjas
Netrukus čia, 100 kilometrų piečiau Romos esančiame vienuolyne, ims veikti konservatyvių dešiniųjų pažiūrų visuomenės formuotojų ir agitatorių kalvė.
O kad ji įsikūrė būtent Italijoje, šalyje su pirmąja Europos Sąjungoje populistine vyriausybe, nėra atsitiktinumas. Italijos vidaus reikalų ministras ir „Lyga“ lyderis Matteo Salvini yra „modernaus politiko“ prototipas „visai pagal S. Bannono įsivaizdavimą: iškalbingas, puikiai gebantis komunikuoti socialiniuose tinkluose, apdovanotas jautriomis antenomis gyventojų nuotaikoms pagauti“, – rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
B. Harnwellas vadina M. Salvini Italijos gelbėtoju. O S. Bannonas susitikime Romoje skelbia: „Italija šiuo metu yra svarbiausias eksperimentas. Čia prasideda perversmas, čia prasideda revoliucija“.
Trisulti vienuolyne ir bus ugdomi veikėjai šiam virsmui, geriausia – žmonės tarp 27 ir 40 metų amžiaus, – sakė S. Bannonas dienraščiui „Corriere della Sera“. Ir iškart pasirūpino reklama, nuo pavasario prasidėsiantiems kursams rasdamas įtaigų vardą su istoriniu užtaisu: „Pavadinsim juos gladiatorių mokykla.“
Kas finansuoja „gladiatorių mokyklą“?
„2019-ieji populizmui bus išskirtiniai metai“, – įsitikinęs S. Bannonas. Pasak jo, gegužės mėnesį vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą populistai švęs didžiulę pergalę.
Bet kol kas būsimojoje „gladiatorių mokykloje“, dar tiek daug darbo: vienuolyno stogas nesandarus, trūksta vonios kambarių ir virtuvės, nėra internetinio ryšio. Yra tik 50 miegamųjų šimtui studentų. Čia bus dėstomi istorijos, teologijos, filosofijos ir ekonomikos kursai. Ir, žinoma, mokoma agitacijos bei žurnalistikos.
Tačiau kas finansuoja šią „kultūros karių“ mokyklą? S. Bannonas sakosi pats paaukojęs nemenką sumą, kiek konkrečiai – nenurodo. „Pinigų gausime Europoje, o galbūt ir Amerikoje, – sakė jis „Corriere della Sera“. – Dar esama keleto konservatyvių katalikų...“
Kol kas tiriantieji žurnalistai tik spėlioja, esą, lėšų mokyklai galėjo paaukoti tie patys Amerikos milijardieriai, kurie prisidėjo ir prie D. Trumpo rinkiminės kampanijos. Be to, bestselerių apie Vatikano finansinius skandalus autoriaus, žurnalisto Emiliano Fittipaldi manymu, tikėtina, jog į „identitaristines partijas bei religines institucijas“ investuoja ir „ultrakonservatyvios katalikų organizacijos“.
„S. Bannonas turi pirma susitvarkyti savo dvasinius namus“
Ieškodamas finansinės paramos, S. Bannonas kreipėsi į savo bičiulę, turtingą vokiečių verslininkę bei uolią katalikę, Mariae Glorią kunigaikštienę von Thurn und Taxis, – gruodį informavo Catholic News Agency (CNA).
Tačiau jo prašymą šioji pašaipiai atmetė: ji nesiruošianti investuoti 100 milijonų dolerių tam, kad vienuolynas, kuriame ją išgąsdino šikšnosparnių kolonija, būtų paverstas mokykla. Ir dar pridūrė: „Kartais vyrai yra svajotojai. Mes, moterys, – praktiškesnės.“
Be to, pasak jos, S. Bannonas pirma turi susitvarkyti savo dvasinius namus, ir priminė priedermę lankyti Šv. Mišias: „Pirmiausia norėčiau, kad visi mano draugai būtų ištikimi katalikai. O tada jau galim pradėti bendrą darbą.“
Šiaip jau kunigaikštienė pritaria S. Bannono iniciatyvai telkti Europoje dešiniąsias partijas. Nuo to rinkiminė kova Europoje tik tapsianti „įdomesnė ir spalvingesnė“.
Didžiuma apie „gladiatorių mokyklą“ rašančių autorių nėra taip palankiai nusiteikę. Jie linkę pritarti keliems šimtams demonstrantų, metų pradžioje protestavusių prie vienuolyno su šūkiais „Stop Bannon. Free Europe“.
Įspūdingas vienuolyno kompleksas idiliškoje aplinkoje daugeliui dabar atrodo kaip konservatyvių jėgų citadelė, iš kur, anot vienuolyne B. Harnwellą kalbinusios „Die Welt“ žurnalistės Constanze‘s Reuscher, „netrukus prasidės kova prieš modernumą“.