Damaskas savo ruožtu pasmerkė šį „agresijos“ pareiškimą.
R. T. Erdoganas tai pareiškė kitą dieną po jo pokalbio telefonu su D. Trumpu. Pokalbis įvyko siekiant sumažinti įtampą, išaugusią po to, kai JAV prezidentas pagrasino Turkijai ekonominiu smūgiu, jei Ankara puls kurdų pajėgas Sirijoje.
Turkija sveikino JAV planus išvesti iš Sirijos apie 2 tūkst. ten esančių amerikiečių karių. Tačiau klausimas dėl Vašingtono palaikomų kurdų kovotojų, kuriuos Anakara laiko teroristais, ateities smarkiai apkartino santykius tarp NATO sąjungininkių.
R. T. Erdoganas sakė pirmadienį vakare turėjęs „gana pozityvų“ pokalbį telefonu su D. Trumpu, per kurį patvirtino, kad „mes palei Sirijos sieną įsteigsime 30 km saugumo zoną“.
Damaskas pasmerkė R. T. Erdogano pareiškimą apie planus įsteigti saugumo zoną.
„Turkijos šios dienos pareiškimai dar kartą patvirtina, kad šis režimas... bendrauja tik okupacijos ir agresijos kalba“, – sakė šaltinis Sirijos užsienio reikalų ministerijoje, cituojamas valstybinės naujienų agentūros SANA.
Turkija prieš kurdų kovotojus ir „Islamo valstybės“ džihadistus Sirijoje surengė dvi didžiulio masto karines operacijas: 2016 metais – „Eufrato skydą“, 2018 metais – „Alyvos šakelę“. Tačiau pastarojo puolimo tikslas buvo išstumti kurdų kovotojus iš Sirijos šiaurinių rajonų, kuriuose jie įsitvirtino 2012 metais.
Turkijos pajėgų dislokavimą Sirijos šiaurės vakaruose kai kurie kritikai traktuoja kaip karinę okupaciją.
„Turkijos ir bet kurios kitos valstybės ar galios buvimo Sirijoje gretinimas yra įžeidimas tiek istorijai, tiek mūsų civilizacijai“, – sakė R. T. Erdoganas.