Nusivylę ES lyderiai tvirtino, kad sutartis, kurią jie lapkritį pasirašė su Jungtinės Karalystės premjere Theresa May, tebėra geriausias būdas kovo 29 dieną išvengti nuogąstavimus kurstančio griežtojo „Brexit“.
„Dabar Britanijos vyriausybės eilė pasakyti, kokia bus tolesnė stadija. ES liks vieninga ir užsibrėžusi pasiekti susitarimą“, – sakė Bendrijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, pasikonsultavęs su kitų 27 ES šalių sostinėmis, išreiškė daugmaž tokią pačią poziciją.
„Apgailestaujame dėl balsavimo baigties ir raginame JK vyriausybę kiek įmanoma greičiau paaiškinti savo ketinimus dėl savo tolesnių žingsnių“, – sakė jo atstovas
Kas turės drąsos?
„ES27 lieka vieninga... ir sieks sumažinti „Brexit“ sukeltą žalą“, - sakoma D. Tusko pranešime.
Labiau asmeniškoje „Twitter“ žinutėje D. Tuskas užsiminė, kad Britanija turėtų likti Bendrijos narė.
„Jeigu sutartis neįmanoma ir niekas nenori („Brexit“ be) jokios sutarties, tuomet kas pagaliau turės drąsos pasakyti, koks yra vienintelis teigiamas sprendinys?“ – rašė jis.
Austrijos prezidentas Sebastianas Kurzas sakė, kad paaiškėjus balsavimo Londone rezultatams pasikalbėjo su M. Barnier. Pasak jo, Bendrija uoliai sieks išvengti Britanijos pasitraukimo be jokio susitarimo.
Tačiau savo „Twitter“ žinutėje S. Kurzas perspėjo: „Bet kokiu atveju, nebus jokių pakartotinių derybų dėl išstojimo sutarties.“
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, trečiadienį kalbėsiantis Europos Parlamente, taip pat tvirtino, kad esamas „Brexit“ susitarimas yra „geriausias įmanomas“.
„Netvarkingas pasitraukimas neigiami paveiktų ES ir būtų katastrofinis JK“, – perspėjo jis.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris irgi pripažino, kad Britanijos naujausias sprendimas didina „Brexit“ be jokio susitarimo riziką.
Jeigu Londonas neratifikuos sutarties iki kovo 29 dienos, Britanija liks skolinga Bendrijai milijardus eurų ir neturės jokio susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio, turinčio užtikrinti sklandžią prekybą.
Tačiau pačios Th. May Konservatorių partijos nariai yra susiskaldę: griežtosios linijos šalininkai nori griežtojo „Brexit“, o proeuropietiškai nusiteikę politikai sako, kad reikėtų antrąjį plebiscitą.
Pagrindinę opozicinę Leiboristų partiją irgi drasko nesutarimai. Jos lyderis Jeremy Corbynas stengiasi pasinaudoti šia krize, kad nuverstų Th. May ir priverstų surengti pirmalaikius visuotinius rinkimus.
Tačiau laiko yra likę mažai, o Briuselyje niekas nenusiteikęs pratęsti dvejus metus trukusias intensyvias derybas, atvedusias prie sutarties, kurios Th. May nesugebėjo prakišti parlamento nariams.
„Raginu Jungtinę Karalystę kuo greičiau paaiškinti savo ketinimus. Laikas jau beveik baigėsi“, – pabrėžė J.-C. Junckeris.
Jis sakė, kad Europos Parlamentas spaus ratifikuoti sutartį, bet tuo pačiu ruošis griežtojo „Brexit“ ekonominiams padariniams.
Netvarkingas pasitraukimas
„ES pusėje Išstojimo sutarties ratifikavimo procesas tęsiasi, – sakė Europos Komisijos vadovas. – Išstojimo sutartis yra sąžiningas kompromisas ir geriausias įmanomas susitarimas.“
„Jis mažina „Brexit“ sukeliamą žalą piliečiams ir verslo įmonėms visoje Europoje. Tai vienintelis būdas užtikrinti Jungtinės Karalystės tvarkingą pasitraukimą“, – kalbėjo J.-C. Junckeris.
„Jungtinės Karalystės netvarkingo pasitraukimo rizika po šio vakaro balsavimo padidėjo, – perspėjo jis. – Nors nenorime, kad taip nutiktų, Europos Komisija tęs pasiruošimus nenumatytiems atvejams, kad užtikrintų, jog ES būtų visiškai pasiruošusi.“
Airijos vyriausybė antradienį pareiškė suintensyvinsianti pasiruošimus scenarijui, kad Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo.
„Gaila, bet šio vakaro balsavimo baigtis didina netvarkingo „Brexit“ riziką. Taigi, vyriausybė toliau intensyvins pasiruošimus tokiam rezultatui“, – sakoma Dublino pranešime.
Vokietijos kanclerės pavaduotojas Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjų sprendimas atmesti premjerės Theresos May su Bendrijos lyderiais suderintą „Brexit“ susitarimą yra „karti diena Europai“.
„Tai karti diena Europai. Esame gerai pasiruošę, bet griežtas „Brexit“ būtų mažiausiai patrauklus pasirinkimas tiek ES, tiek Didžiajai Britanijai“, - sakė O. Scholzas, taip pat einantis finansų ministro pareigas.
Kanclerės Angel Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė Annegret Kramp-Karrenbauer savo „Twiter“ žinutėje rašo „giliai apgailestaujanti“ dėl Britanijos parlamento sprendimo.
„Griežtasis „Brexit“ būtų blogiausias iš visų pasirinkimų“, – sakė ji ir paragino Britanijos žmones „neskubėti“ sprendžiant dėl tolesnių žingsnių.
Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas sakė, kad britų Bendruomenių Rūmų balsavimo rezultatai yra „katastrofa“, bet pridūrė: „Europos durys lieka atviros.“
Parlamentas 432 balsais prieš 202 atmetė Th. May planą, kaip būtų galima sklandžiai išvesti Britaniją iš Europos Sąjungos. Šis pralaimėjimas yra didžiausias, patirtas bet kurio premjero per Britanijos naujausiųjų laikų istoriją.
Trys labiausiai tikėtini „Brexit“ proceso tolesnės raidos scenarijai
Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos May su Briuseliu suderintą išstojimo iš Europos Sąjungos sutartį buvo inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe, todėl „Brexit“ proceso tolesnė raida atsidūrė didelėje nežinioje.
Žemiau pateikiami trys pagrindiniai scenarijai, liekant vis mažiau laiko iki kovo 29-ąją suplanuoto Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos po 46 metus trukusios narystės.
Mėginti dar kartą
Britų vyriausybė ir ES lyderiai sako, kad dabartinė „Brexit“ sutartis yra geriausias įmanomas kompromisas. Nepaisydama istorinio pralaimėjimo, Th. May antradienį sakė, kad šis susitarimas yra vienintelė galima išeitis.
Kai kurie jos Konservatorių partijos nariai sako, kad sutarties projektas numato pernelyg glaudžius tolesnius Britanijos ryšius su ES, o opozicija teigia, kad pasiektas susitarimas neapsaugos ekonominių saitų su bloku.
Abi pusės taip pat itin skeptiškai vertina vadinamąją apsidraudimo priemonę (backstop), turinčią užtikrinti, kad tarp ES narės Airijos Respublikos ir Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos provincijos neatsirastų reali siena.
Th. May jau paprašė ES lyderių padaryti nuolaidų dėl šios priemonės, bet jie atsisakė pakeisti pačią sutartį, o premjerės kritikai nebuvo įtikinti.
Antradienį ji perspėjo, kad ES negali pasiūlyti „jokios alternatyvios sutarties“, bet sakė esanti atvira galimybei aptarti su įstatymų leidėjais sumanymus, dėl kurių „iš tikrųjų būtų galima derėtis“ ir „nagrinėti juos su Europos Sąjunga“.
Generalinis atornėjus Geoffrey Coxas anksčiau sakė parlamento nariams, kad „Brexit“ sutartis „turės sugrįžti būdama daugmaž to paties pavidalo ir daugiausiai to paties turinio“.
Vyriausybė nėra niekaip suvaržyta kelis kartus siūlyti Bendruomenių Rūmams balsuoti dėl tos pačios sutarties, kol įstatymų leidėjai ją priims arba pasistengs nuversti Th. May. Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas inicijavo trečiadienį turintį įvykti balsavimą dėl nepasitikėjimo dabartine vyriausybe.
„Brexit“ be jokio susitarimo
Ši išeitis laikoma apokalipsiniu scenarijumi, galinčia sukelti recesiją Britanijoje ir smarkiai sulėtinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą.
Vis dėlto šis pasirinkimas yra labiausiai tikėtinas, jeigu Britanijos parlamentas galutinai atmes sutartį, o iki kovo 29-osios nebus rasta jokių kitų sprendinių.
Th. May suderėtas susitarimas turėjo užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų pabaigos prekybos ryšiai tarp penktosios pagal dydį pasaulio ekonomikos ir jos didžiausios eksporto rinkos išliktų praktiškai nepakitę.
Staigus perėjimas prie skirtingų standartų paveiktų beveik kiekvieną ekonomikos sektorių, tikriausiai lemtų kasdienio vartojimo produktų pabrangimą Britanijoje, taip pat sutrikdytų logistikos centrų, tokių kaip jūrų ir oro uostai, darbą.
Vyriausybė pastarąsias kelias savaites demonstratyviai intensyvino pastangas pasiruošti griežtajam „Brexit“.
Tiek Londone, tiek Briuselyje stiprėja spėlionės, kad Th. May gali prašyti atidėti „Brexi“, kad būtų išvengta išstojimo be jokio susitarimo scenarijaus.
Antrasis referendumas
Nuo pat 2016 metų referendumo, per kurį 52 proc. prieš 48 proc. buvo nubalsuota už išstojimą iš ES, tolesnės Britanijos narystės bloke šalininkai surengti pakartotinį plebiscitą. Šie raginimai pastaraisiais mėnesiais smarkiai suintensyvėjo.
Nėra jokio įstatymo, neleidžiančio Britanijai surengti antrojo referendumo, bet daugelis kelia klausimą, ar tai būtų demokratiška.
Be to, naujas balsavimas gali būti ne mažiau skaldantis: apklausos rodo, kad šalis „Brexit“ klausimu tebėra pasidalijusi į panašaus dydžio stovyklas.
Th. May perspėjo, kad kitas balsavimas „padarytų nepataisomos žalos mūsų politikos tvarumui“.
Taigi, labiausiai tikėtinas žingsnis būtų mėginimas pavėlinti Britanijos išstojimo datą, nors ES diplomatai perspėja, kad „Brexit“ atidėti būtų įmanoma tik keliems mėnesiams.