E. Macronas, mėginantis užbaigti didžiausią krizę per savo kadenciją, sekmadienį paskelbė 35 klausimus, dėl kurių nuo sausio 15-osios iki kovo 15-osios bus diskutuojama šalies miestuose ir miesteliuose.
„Ne su viskuo sutiksime – tai normalu, tokia yra demokratija. Tačiau mažų mažiausiai parodysime, kad esame žmonės, nebijantys kalbėtis, keistis nuomonėmis ir diskutuoti“, - prezidentas rašo savo „laiške prancūzams“.
Šis kreipimasis buvo paskelbtas po devintą šeštadienį iš eilės daugelyje šalies miestų rengtų „geltonųjų liemenių“ protestų, šįkart vėl pritraukusių daugiau dalyvių, bet pasižymėjusių mažesniu smurtu, palyginus su kai kuriomis ankstesnėmis demonstracijomis, rengtomis pastaruosius du mėnesius.
E. Macronas viliasi, kad grįžimas prie labiau visuomenę įtraukiančios demokratijos, kuria pasižymėjo jo 2017 metų rinkimų kampanija, turėtų patenkinti protestuotojų reikalavimus suteikti paprastiems žmonėms svaresnį žodį dėl šalies valdymo.
„Ketinu transformuoti pyktį į sprendimus“, - rašo prezidentas, pažadėjęs „naują kontraktą su tauta“.
Tačiau jis aiškiai leido suprasti, kad neatsistatydins, ir sakė, kad debatai, kurių pagrindinės temos – mokesčiai, demokratija, aplinkosauga ir imigracija – nėra „nei rinkimai, nei referendumas“.
„Geltonųjų liemenių“ aktyvistų reakcija buvo įvairi: kai kurie E. Macrono laišką sveikino, bet daugelis teigė, kad tai tėra vyriausybės dūmų uždanga.
„Debatai reiškia diskutuoti apie viską. Kai sakot, kad einat į debatus, bet ne apie tai, tai ir tai... toks dalykas vadinamas „užsičiaupkit ir klausykitės“, – per „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo Maxime'as Nicolle'is, vienas iš iškiliausių šio protestų judėjimo veikėjų.
Kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“ pirmadienį savo vedamajame E. Macrono kreipimąsi vadina mėginimu „išgelbėti jam likusius trejus metus“ prezidento poste.
„Šis uždavinys dar sunkesnis, žinant nuotaikas šalyje, kurios yra itin niūrios“, – pridūrė laikraštis.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Odoxa“ apklausa, atlikta bendrovės „Dentsu-Consulting“ užsakymu, praeitą savaitę parodė, kad 32 proc. respondentų atsakė norintys dalyvauti tokiuose debatuose, bet 70 proc. teigė netikintys, jog tai atneš reikšmingų pokyčių.
Mokesčiai ir aplinkosauga
Tarp prezidento paskelbtų temų šiems debatams esama tokių klausimų kaip „Kurie mokesčiai, jūsų nuomone, turėtų būti pirmiausiai sumažinti?“, „Ar kai kurios viešosios paslaugos, nebeatitinkančios nūdienos arba pernelyg brangios, turėtų būti panaikintos?“, „Kokie konkretūs pasiūlymai, jūsų nuomone, paspartintų mūsų aplinkosauginę transformaciją?“, „Ar turėtume naudoti daugiau referendumų?“
„Kai mūsų įsipareigojimai suteikti prieglobstį bus įvykdyti, ar norite, kad parlamentas galėtų nustatyti metines normas?“ – klausiama prezidento sąraše.
E. Macronas tvirtino, kad jokie klausimai nebus draudžiami, bet taip pat pabrėžė, kad nebus svarstoma galimybė grąžinti mirties bausmę, uždrausti abortus arba panaikinti teisę prašytis prieglobsčio.
Pasak jo, vyriausybė taip pat neketina iš naujo svarstyti priemonių, kurių buvo imtasi siekiant „paskatinti investicijas ir priversti darbdavius daugiau mokėti“. Ši prezidento pozicija laikoma atkirčiu „geltonųjų liemenių“ reikalavimui atkurti E. Macrono vyriausybės iš dalies panaikintą turto mokestį gaunantiems dideles pajamas.
Kraštutinių kairiųjų partija „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“), besivaržanti su ultradešiniuoju Nacionaliniu sambūriu dėl „geltonųjų liemenių“ reikalavimams atstovaujančios pagrindinės politinės jėgos titulo, apkaltino prezidentą iš anksto surežisavus šių debatų baigtį.
„Žmonės gali dalyvauti debatuose, bet nusprendžia Jupiteris“, – sakė „La France Insoumise“ įstatymų leidėjas Ericas Coquerelis.
E. Macronas žadėjo apžvelgti šių konsultacijų rezultatus, praėjus mėnesiui po debatų pabaigos.
Antradienį 41 metų lyderis pradės kelionę po visą šalį, o pirmasis iš planuojamų susitikimų su vietos merais įvyks Burgteruldo savivaldybėje šiaurės vakarų Prancūzijoje.