Jos įrašas prasideda taip: „Spalio 13 dieną mane išžagino. Vyrą, kuris su manim taip pasielgė, pažįstu nuo 2015 metų“.
Tas niekšas, kaip rašo J. Fedorova, buvo Aleksejus Migunovas, vienas iš galingos Vladivostoko „PrimeMedia“ grupės įkūrėjų.
Sausio 6 dieną savo paskyroje „Facebook“ pasisakė ir pats A. Migunovas, kuris, žinoma, jam metamus kaltinimus paneigė: „Nebuvo jokios prievartos, jokio išžaginimo“. Vyras tvirtina „gavęs kelias žinutes iš žmonių, taip pat tapusių pažinties su Jekaterina aukomis, jiems, esą, pavyko nemalonumų išvengti sumokėjus nemenką sumą pinigų“. A. Migunovas taip pat skelbia laikinai sustabdęs bendradarbiavimą su „PrimaMedia“ ir visuomeninėmis organizacijomis, taip norėdamas išvengti „neigiamų šios bjaurios asmeninės istorijos padarinių verslui“.
„Vyrai, būkit atsargūs – jumis gali pasinaudoti. Mielos moterys, jumis jau naudojasi“, – pridūrė A. Migunovas, atsisakęs RFE/RL duoti išsamų interviu dėl jam viešai mestų kaltinimų.
Labai skaudėjo
J. Fedorova, nuo lapkričio dirbusi laisvai samdoma reportere RFE/RL Rusijos tarnybos Sibiro skyriuje, sutiko papasakoti apie susitikimą su A. Migunovu vieną spalio vakarą kavinėje netoliese jos namų. Kai abu kiek išgėrė, vyras pasisiūlė ją palydėti namo. Būtent ten jis ir ėmėsi prievartos.
„Prašiau liautis, bet jis nesiliovė. Sakiau, kad man skauda. Paklausė, kur tiksliai, ir sulaukęs atsakymo, būtent taip skriaudė dar labiau. Meldžiau liautis... Bandžiau aiškinti, kad su juo viskas gerai, bėda manyje, esą, prastai jaučiuosi, todėl nesusijaudinu. Maldavau to nedaryti. Prašiau išeiti. Jis nesiliovė“, – teigia moteris.
Moteris prisipažįsta, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ir jos reakcija buvo „neadekvati“. Nepaisant to, ji aiškiai ir daug kartų jam pasakiusi „ne“ ir davusi aiškiai suprasti, jog vyro veiksmai jai kelia skausmą.
Per interviu RFE/RL J. Fedorova sakė, kad jos skriaudikas moters bute praleido maždaug tris ar keturias valandas.
„Niekada man netrenkė. Nespyrė. Tik pešė už plaukų ir smaugė. Jėga užlaužė rankas, kandžiojo veidą. Labai skaudėjo. Kandžiojo veidą, kaklą, pečius, krūtis. Visur, kur galėjo“, – teigia auka, tvirtindama, kad visą laiką prašė jo liautis.
J. Fedorova prisipažino, kad su A. Migunovu pažįstama maždaug trejus metus, teko ne kartą susitikti. Vieno iš tokių susitikimų metu ji kreipėsi pagalbos, prašydama susirasti darbą.
Kartą sulaukė jo pasiūlymo vykti į sodybą užmiestyje, bet atsisakė. Kaip ir atsisakė pagalbos „iš žymiai aukštesnio statuso žmogaus“, tačiau pabrėžė, kad niekada iš jo „nesulaukė jokių vulgarių pokštų ar užuominų“.
Spalį vykusio susitikimo iniciatorė buvo pati J. Fedorova – norėjo pažįstamo vyro paprašyti paskolos. Apie incidentą policijai moteris nepranešė.
Kaltina auką
„Išžaginimas – vienas sunkesnių nusikaltimų. Seksualinę prievartą patyrusios moterys dažnai nesikreipia į policiją, tam yra daug priežasčių. Pirmiausia tai gėda. Kaip seniau, taip ir dabar Rusijos visuomenė kaltę dėl tokių nusikaltimų linkusi suversti pačiai aukai.
„Pati kalta“ – pats dažniausias komentaras tokiais atvejais.
„Nederamai elgeisi“, „pati išprovokavai“, „neatsisakei“ ir taip toliau. Nukentėjusi moteris puikiai žino, kad visuomenės akyse bus kaltinama tik ji, taigi, gėda tampa pagrindiniu kliuviniu“, – sako advokatė iš Vladivostoko Mari Davtyan.
M. Davtyan prisimena, kad 2018 metų kovą trys žurnalistės apkaltino Rusijos Dūmos deputatą Leonidą Sluckį seksualiniu priekabiavimu. Dūmos komitetas jį išteisino, o Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad, jei nepatinka deputatų elgesys, žurnalistėms metas keisti darbą.
Panašią nuomonę išsakė deputatė Tamara Pletniova.
„Noriu pasakyti, kad toms žurnalistėms vertėtų kukliau atrodyti, einant į valstybinę įstaigą, daugiau apsirengti, o ne demonstruoti nuogas bambas. Volodinas teisus, labai jį palaikau. Jei bijo ar jaučiasi įžeistos, tegu čia nesirodo“, – per interviu „Echo Moskvy“ sakė politikė.
Remiantis naujausias oficialiais duomenimis, 2015 metais Rusijoje užregistruota 3900 išžaginimų ar pasikėsinimų išžaginti, kaltais pripažinti 2700 asmenys. Aktyvistų skaičiavimais, tik 10 proc. aukų kreipiasi į policiją, o policija registruoja vos 20 proc. visų tokių kreipimųsi.
Kaltinimai L. Sluckiui Rusijoje paskatino ne itin gausų judėjimą internete, kuriam buvo naudojama grotažymė „Nebijau kalbėti“ – tai kažkas panašaus į #MeToo judėjimą Vakaruose.
J. Fedorovos teigimu, ji nusprendė viešai apie savo skaudžią patirtį prabilti po to, kai socialiniame tinkle „Facebook“ perskaitė įrašą moters, ištekėjusios už kadaise jos pažinoto vyro.
Sausio 2 dieną minėtoji moteris (taip pat žurnalistė) paskelbė nuotrauką, kurioje matomas jos nubrozdintas ir mėlynių nusėtas veidas: ji prisipažino, kad ją sumušė ir smaugė vyras. Prie įrašo netrukus pradėjo rastis ja netikinčių ir kaltinančių asmenų komentarai. Jie J. Fedorovai sukėlė smarkų kaltės jausmą.
Neteisingas ir žiaurus pasaulis
2015 metais, kaip pasakoja J. Fedorova, ji buvo susidūrusi su minėtuoju smurtautoju. Pranešusi, kad jis grasino ją išžaginsiąs, neteko darbo.
„Kai 2015 metais pranešiau apie jo veiksmus ir grasinimus, jau po valandos buvau atleista iš darbo. Verkiau, koks neteisingas ir žiaurus tas pasaulis. Kaip siaubinga, ką man dabar daryti? O gi nieko. Jis manęs neišžagino. Jis manęs nė pirštu nepalietė. Jis tik pagrasino, jog mane išžagins“, – pasakoja moteris.
„Vos galėjau kvėpuoti, nes ėmė smaugti kaltės jausmas. Kaltės jausmas, kad tada dėl jo grasinimo daugiau nieko nedariau, o dabar visuomenė netiki nukentėjusia jo žmona. Jei mano istorija tada būtų tapusi vieša, galbūt tada ji nebūtų nukentėjusi. Arba žmonės tiesiog ja patikėtų. Parašiau ją palaikantį komentarą: „Taip, jis tikrai galėjo taip pasielgti“. Kai parašiau apie tos moters vyrą, supratau, kad neturiu jokios moralinės teisės slėpti, ką su manim padarė Migunovas“, – teigia ji.
Jos motyvas labai paprastas ir labai svarbus – perspėti potencialias aukas.
„Galite kalbėti, kiek tinkami, kad pati kalta, kad pati prisiprašiau, kad taip man ir reikia ar kad toks ir buvo mano tikslas, bet jei prieš tai iš kitos moters būčiau sulaukusi bent menkiausias užuominos, kad jis ją nuskriaudė... niekada gyvenime nebūčiau niekur su juo ėjusi. Nesvarbu, jis bus nubaustas ar ne. Man iš jo nieko nereikia. Nerūpi, kur jis dabar, ir ką veikia. Tik noriu, kad moterys ir merginos žinotų, ką jis gali padaryti“, – kalba J. Fedorova.
Žurnalistės teigimu, ji vis dar bando įveikti patirto incidento traumą.
„Lankausi pas psichologiją. Geriu antidepresantus ir raminamuosius, be vaistų negaliu užmigti. Po šiai dienai bijau viena likti bute. Pastaruosius du mėnesius arba pasikviečiu ką nors palaikyti man kompaniją, arba nakvoju kur nors kitur. Vakarais niekur nebeinu. Stengiuosi labai daug dirbti, kad liktų kuo mažiau laiko galvoti, kas nutiko“, – prisipažįsta moteris,
Kaip parašė savo išpažinties „Facebook“ pabaigoje: „Man tikrai ne viskas gerai“.