Po rugsėjo mėnesį vykusių rinkimų jėgos parlamente pasiskirstė apylygiai, tačiau jeigu formuojamą koaliciją parems Liberalų ir Centro partijos, tai reikš, kad „sprendinys buvo surastas“, rašoma dienraščio „Aftonbladet“ interneto svetainėje.

Šios dvi partijos šiuo metu priklauso keturių centro dešinės partijų aljansui, vienijančiam konservatorius ir krikščionis demokratus.

Pertvarkyta koalicija turėtų 167 mandatus 349 vietų parlamente. Norint turėti minimalią persvarą jai reikėtų dar aštuonių balsų.

Pagal Švedijos konstituciją vyriausybė gali dirbti, kol jos balsuodama nenuvertė parlamento dauguma.

Liberalų ir centristų neformalią paramą užtikrinančio susitarimo detalės kol kas nežinomos.

Tačiau „Aftonbladet“ pranešė, kad ministro pirmininko Stefano Lofveno socialdemokratai nusileido dėl darbo rinkos įstatymo. Ginčas dėl šio teisės akto anksčiau privertė Centro partiją pasitraukti iš derybų.

Taip pat pranešama, kad žalieji išsikovojo kelionių oro transportu mokestį ir nuolaidų dėl pabėgėlių šeimų susijungimo.

Švedijoje parlamento pirmininkas turi teisę keturis kartus suteikti įgaliojimus formuoti vyriausybę, su kuria turi sutikti parlamentas. Du bandymai jau buvo išnaudoti.

Jeigu visus keturis kartus parlamentas vyriausybei nepritars, bus rengiami nauji rinkimai.

Pirmadienį parlamento pirmininkas turi susitikti su partijų lyderiais ir pasiūlyti kandidatą į ministrus pirmininkus, dėl kurio parlamentas balsuos trečiadienį.

Anksčiau nei S. Lofveno centro kairės socialdemokratai, nei Nuosaikiosios partijos lyderis Ulfas Kristerssonas su centro dešinės partijų Aljansu nesugebėjo suformuoti vyriausybės, turinčios daugumą 349 vietų parlamente.

Nė viena pusė nenori priimti populistinės Švedijos demokratų partijos, nusistačiusios prieš imigrantus, palaikymo. Ši partija, po rinkimų gavusi Riksdage 62 vietas, dabar yra trečioji didžiausia parlamente.

Centro ir kraštutiniai dešinieji kartu nuvertė S. Lofveno ankstesnę administraciją, rugsėjo pabaigoje surengę balsavimą dėl nepasitikėjimo, bet premjeras liko laikinas vyriausybės vadovas.