Opozicijai kelia nerimą tai, kad Kremlius palaiko autokratinį prezidento Omaro al Bashiro režimą, pirmą kartą per 30 metų jam susiduriant su protestais.

Opozicijos šaltinių teigimu, šiuo metu Sudane „Vagnerio“ grupės samdiniai rengia strateginius ir praktinius mokymus žvalgybos ir saugumo pajėgoms.

„Manoma, kad Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR), Sudano kaimyninėje šalyje, apsistoję šimtai „Vagnerio“ grupės darbuotojų, pernai jie padėjo rengti karinius mokymus. CAR praėjusių metų liepą, Kremliaus samdiniai, įtariama, nužudė tris rusų žurnalistus, tyrusius samdinių veiklą, – primenama laikraštyje. – 2017 m. JAV Finansų departamentas įtraukė „Vagnerio“ grupę į ilgą Rusijos struktūrų ir piliečių, kuriems taikomos sankcijos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje, sąrašą. Departamento vertinimu, Sirijoje yra 2,5 tūkst. organizacijos karių.“

Leidinyje rašoma, kad samdiniai išvyko į Sudaną, nes Kremlius šioje Afrikos žemyno dalyje siekia plėtoti prekybą, saugumą ir gynybą.

Šiuo metu Rusijos valdžia yra investavusi 400 mln. dolerių į platinos ir anglies kasybos įmonę Zimbabvėje ir į didelę AE Egipte, taip pat – 220 mln. dolerių boksito (aliuminio rūdos) kasybą Gvinėjoje.

Omaras al Bashiras

Opozicijos atstovai parodė leidinio korespondentui nuotraukas kelių dešimčių baltaodžių vyrų su maskuojamąja uniforma, vykstančių šarvuotaisiais automobiliais ir patruliuojančių antivyriausybiniuose mitinguose Chartume.

Analitikų nuomone, O. al Bashiras, kaip ir Sirijos prezidentas Basharas al Assadas, veikiau leis įsiplieksti pilietiniam karui, nei atsisakys valdžios ir kilusios grėsmės stoti prieš Hagos tribunolą.

Rusija du kartus priėmė O. al Bashirą, kuris sutiko padėti prezidentui Vladimirui Putinui realizuoti jo ambicijas, nukreiptas į įtakos plėtrą Afrikoje.

Tarptautinio baudžiamojo teismo nuteistam už karinius nusikaltimus O. al Bashirui reikalingi įtakingi sąjungininkai, nes jis yra vis didėjančioje izoliacijoje“, – rašo „Times“.

BBC Rusijos tarnyba, remdamasi „Times“, primena, kad SSRS buvo didžiausia ginklų ir konsultantų tiekėja į Afrikos šalis, kurios tada siekė nusimesti Europos kolonizacijos pančius.

Tada Maskva naudojosi etniniais nesutarimais ir konfliktais, kad pasėtų antivakarietiškų nuotaikų Afrikos šalių gyventojams.

Bet žlugus SSRS, Maskvos įtaka regione pasibaigė.

„Times“ nuomone, dabar su JAV hegemonija kovojantis V. Putinas, vėl ėmė plėtoti komercinius ir gynybinius ryšius su Afrikos žemyno šalimis. Be kita ko, tai padeda atverti Afrikos rinką Rusijos kompanijoms, kurioms JAV įvedė sankcijas.

Todėl Rusija turi svarų pagrindą palaikyti valdančiuosius režimus prieš sukilėlius ir opoziciją.

Retai viešumoje pasirodantis Sudano prezidentas O. al Bashiras sausio 9 d. pasirodė tūkstančiams savo šalininkų, Chartume susirinkusių palaikyti savo lyderio. Jis pranešė apie sąmokslą prieš vyriausybę, o kalbėdamas apie protestus pažadėjo, kad neleis, jog su Sudanu pasielgtų taip, kaip pasielgė su kitomis šalimis.

Anksčiau britų, amerikiečių, Kanados ir norvegų diplomatai bendrame pranešime išsakė pasipiktinimą, kad Sudano specialiosios tarnybos žiauriomis priemonėmis slopina taikias demonstracijas.

Grįžtant prie „Vagnerio“ grupės, kurią sieją s V. Putino virėju Jevgenijumi Prigožinu – rašyta, kad 2018 m. balandį jos atstovai atvyko į Centrinę Afrikos Respubliką ir prisijungė prie kitų rusų samdinių, atvykusių iš Sudano, kur pastaraisiais metais ypač sustiprėjo Maskvos aktyvumas.

Žiniasklaida rašė, kad aukso kasyba Sudane užsiima Rusijos kompanija „M Invest“, kurią sieja su J. Prigožinu.