Daugiau nei šešiasdešimties kilometrų ilgio tvorą sudaro spygliuota viela ir šimtai daviklių, fiksuojančių judėjimą.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba teigia, kad tvora turi padėti apsisaugoti nuo neva rengiamų sabotažo bandymų.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Tarptautinė bendruomenė tokius Maskvos veiksmus smerkia ir dėl to yra įvedusi sankcijas.

Šią savaitę Ukrainos prezidentas panaikino mėnesį dešimtyje šalies regionų galiojusią karo padėtį. Ji įvesta po to, kai Rusija Azovo jūroje apšaudė ir sulaikė tris Ukrainos laivus.

„Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos grėsmė niekur nedingo. Ir, tikriausiai, būsiu su jumis nuoširdus: jei ne rinkimai, paprašytume Aukščiausiosios Rados pratęsti šią karinę padėtį“, – teigė Petro Porošenka.

Ukrainoje kovo 31-ąją vyks prezidento rinkimai.
Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad per mėnesį trukusią karinę padėtį šalis daug padarė stiprindama savo gynybinius pajėgumus, taip pat ir tarptautinėje arenoje.

P. Porošenka karinę padėtį Vinycios, Luhansko, Mykolajivo, Sumų, Odesos, Charkovo, Černigovo, Donecko, Zaporožės ir Chersono srityse paskelbė po to, kai lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų ir 24 jų įgulų narius, šiems laivams pamėginus iš Juodosios jūros nuplaukti į Azovo jūrą Kerčės sąsiauriu.

JAV ir NATO pasmerkė nepagrįstą Rusijos jėgos naudojimą ir paragino Maskvą paleisti ukrainiečių laivus ir jų įgulas. Ukraina sako, kad jos laivai plaukė laikydamiesi taisyklių, bet Rusija tvirtina, kad jie nebuvo gavę leidimo.

Ši konfrontacija dar labiau padidino įtampą, tvyrančią tarp abiejų šalių dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiems separatistams.