„Geltonosios liemenės“ tebėra mobilizuotos“, – sakė Laetitia Dewalle, viena iš įprastos vadovybės struktūros neturinčio protestų judėjimo atstovų spaudai.
Keli judėjimo atstovai sakė, kad savaitgalį, jau septintą šeštadienį iš eilės, visoje šalyje vyks protestai.
„Geltonųjų liemenių“ atstovas Benjaminas Cauchy nurodė, kad protestai tęsis ir Naujųjų metų išvakarėse. Anot jo, taip siekiama „parodyti, kad naujaisiais metais mobilizacija nesibaigs“.
B. Cauchy taip pat įspėjo, kad jei prezidentas Emmanuelis Macronas nepadarys daugiau nuolaidų, „sausio gale turėsime didžiulio masto mobilizaciją“.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Paryžiaus miesto administracijos pareigūnai nurodė, kad Eliziejaus Laukuose Naujųjų metų sutiktuvės vyks kaip numatyta, nepaisant vienoje garsiausių sostinės gatvių suplanuotų protestų.
Dešimtys tūkstančių turistų ir vietos gyventojų tradiciškai pasitinka Naujuosius metus šiame prospekte, kurio gale yra garsioji Triumfo arka – vienas iš Prancūzijos sostinės simbolių.
Eliziejaus Laukai nuo praėjusio mėnesio yra smurtinių protestų prieš E. Macrono vyriausybę epicentre. Gruodžio 1 dieną per kilusias riaušes buvo apgadinta Triumfo arka.
Nors šalyje vykstančių protestų mastas gerokai sumažėjo, keli tūkstančiai žmonių socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė ketinantys dalyvauti „šventinėje ir nesmurtinėje“ protesto akcijoje Naujųjų metų išvakarėse.
Paryžiaus administracijos atstovai sakė, kad tęs pasirengimą Eliziejaus Laukuose suplanuotam fejerverkų, šviesos ir muzikos šou, kurio tema – „brolybė“.
Eliziejaus Laukuose tradiciškai švenčiamos įvairios nacionalinės šventės, tokios kaip Bastilijos paėmimo diena, čia finišuoja garsiosios „Tour de France“ lenktynės ar švenčiamos svarbios sporto pergalės, tokios kaip Prancūzijos triumfas šią vasarą vykusiame Pasaulio futbolo čempionate.
Tačiau jau šešis pastaruosius šeštadienius čia vyko protestai, per kuriuos neišvengta policijos susirėmimų su protestuotojais, kaltinančiais E. Macroną turtingiesiems palankia politika.
Protestų judėjimas užgimė spalį internete ir greitai virto rimčiausia E. Macrono prezidentavimo krize. Prezidentas ėmėsi žingsnių krizei spręsti ir gruodžio viduryje pristatė 10 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, skirtą padėti šalies pensininkams ir mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.
Nuo tada „geltonųjų liemenių“ judėjimas skilo į dvi stovyklas – nuosaikiuosius, pasisakančius už dialogą su vyriausybe, ir griežtoj kurso šalininkus, raginančius tęsti protestus.
Priscillia Ludosky, gegužę internete inicijavusi peticiją prieš planuotą kuro akcizų didinimą ir tokiu būdu smarkiai prisidėjusi prie protestų judėjimo atsiradimo, sakė, kad E. Macrono pristatytų priemonių „nepakanka ir jos nerodo esant realaus noro pagerinti prancūzų gyvenimo kokybę“.