Arčiausiai ugnikalnio gyvenantys italai tai pajuto. Danguje pasirodė gigantiškas dūmų debesis, o kelius ir palei juos pastatytus automobilius padengė storas ugnikalnio pelenų sluoksnis.
„Išsiveržimas įvyko Etnos šone, – naujienų agentūrai AFP sakė INGV vulkanologas Borisas Behncke (Borisas Benkė). – Tai pirmas šoninis išsiveržimas per daugiau kaip 10 metų, bet jis neatrodo pavojingas.“
Dėl ugnikalnio išmestų pelenų matomumas yra prastas, ir pareigūnai iš dalies uždarė aplinkinę oro erdvę. Pirmadienį po pietų Sicilijos rytuose esančiame Katanijos oro uoste per valandą buvo leidžiama nutūpti tik keturiems lėktuvams.
Dėl prasto matomumo negalima nustatyti, ar iš ugnikalnio liejasi lava, sakė B. Behncke.
Pasak jo, pirmadienį po pietų atrodė, kad ir seisminis aktyvumas, ir išmetamų pelenų kiekis mažėja.
3,3 tūkst. m aukščio Etna yra didžiausias veikiantis ugnikalnis Europoje. Dažni jo išsiveržimai fiksuojami pastaruosius 2,7 tūkst. metų.
Praėjusį kartą Etna išsiveržė 2017 metų pavasarį, o naujausias didelis išsiveržimas įvyko 2008–2009 metų žiemą.
Kovo pabaigoje mokslo žurnale „Bulletin of Volcanology“ paskelbtoje studijoje sakoma, kad Etna pamažu – po 14 mm per metus – slenka Viduržemio jūros link.