Kaip rašo militarytimes.com, gruodžio 13-osios straipsnyje „Pastovus atgrasymas: JAV karinių pajėgų veikimo šiaurinėje Vidurio Europos dalyje patobulinimai“ buvęs NATO Sąjungininkų pajėgų ir Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove‘as ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbowas siūlo „kruopščiai patikrintą nuolatinių ir rotacinių pajėgų dislokavimo derinį Lenkijoje ir platesniame regione“, taip siekiant atgrasyti Rusiją ir sustiprinti Aljansą.

P. Breedlove‘as ir A. Vershbowas perspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi panaikinti po Šaltojo karo nusistovėjusią santvarką ir sugriauti taisyklėmis paremtą tvarką, dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos užtikrinusią Europos saugumą. Jie atkreipia dėmesį į Rusijos įsiveržimą ir besitęsiančią okupaciją Gruzijoje ir Ukrainoje, karinių pajėgų telkimą Rusijos vakarų karinėje apygardoje ir Kaliningrade bei prieš Vakarų visuomenes nukreiptą hibridinį karą, apimantį dezinformacijos skleidimą pasitelkiant socialinius tinklus ir siekiant sustiprinti nestabilumą.

Pentagonas taip pat ima nusiteikti taip vadinamų „didžiųjų galybių varžybų“ sugrįžimui ir pertvarko pajėgas, kad šios būtų pasirengusios galimam konfliktui su didele valstybe, pavyzdžiui, Rusija arba Kinija.

Philip Breedlove

JAV ir NATO nuo 2014-ųjų ėmėsi veiksmų, kuriais siekta atsakyti į Rusijos provokacijas ir atgrasyti šią šalį, pripažįsta autoriai. Europoje nuolat laikomos JAV šarvuotosios brigados dydžio pajėgos, rotuojamos kas devynis mėnesius, ruošiama amunicija tam atvejui, jei krizės atveju JAV Europoje tektų dislokuoti antrąją komandą.

NATO vykdo priešakinių pajėgų telkimo programą „Enhanced Forward Presence“ – Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokavo keturias daugianacionalines priešakinių pajėgų bataliono kovines grupes, susidedančias iš 1200 karių.

Šiuo atgrasymo priemonių kompleksu, dėl kurio susitarta 2016-aisiais vykusiame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, siekiama Rusijai parodyti, kad bet kokią jos agresiją drauge atrems Aljanso ir vietinės šalių pajėgos.

Tačiau minėtosioms kovinėms grupėms ir JAV šarvuotosios brigados dydžio pajėgoms stinga visapusiško ir suderinto kovos plano, taip pat būtinų priemonių – specialiųjų tarnybų, žvalgybos, oro ir priešraketinės gynybos ir ilgojo nuotolio artilerijos. Dėl šių priežasčių dislokuotos pajėgos tampa pažeidžiamos.

„Ryžtingas konvencinis Rusijos puolimas, ypač tuo atveju, jei jis bus pradėtas menkai įspėjus, gali įveikti šias Europoje dislokuotas NATO ir JAV pareigas per sąlyginai trumpą laikotarpį, per kurį pastiprinimas nespėtų atkeliauti. Auga nerimas, kad Rusijai įvykdžius staigų žemių atplėšimą Aljansas gali susidurti su jau įvykusiu okupacijos faktu, o tai suskaldytų NATO ir suparalyžiuotų sprendimų priėmimą taip ir nespėjus atvykti pagalbai“, – rašoma straipsnyje.

Dauguma patobulinimų, kuriuos rekomenduoja P. Breedlove’as ir A. Vershbowas, sustiprintų JAV veiklą Lenkijoje – strategiškai itin svarbioje vietoje, užtikrinančioje NATO pastangas apginti Baltijos šalis. Rekomendacijos numato, kad kai kurie JAV pajėgų dislokavimo elementai Lenkijoje taptų nuolatiniai.

Alexander Vershbow

Straipsnyje siūloma mažą kontrolės centrą Poznanėje paversti JAV pajėgų divizijos vadaviete. Tai būtų nuolatinis dislokavimo elementas, krizės atveju galintis tapti staigaus JAV pastiprinimo, keliaujančio iš Jungtinių Valstijų ir Europos į Lenkiją ir Baltijos šalis, centru.

Straipsnyje pastebima, kad JAV taip pat turėtų pailginti ir atnaujinti Povidzės karinio oro uosto kilimo ir leidimosi taką, pritaikyti geležinkelį amunicijos iškrovimui, iki 2023-ųjų sukurti infrastruktūrą, užtikrinančią karių apgyvendinimą, pastatyti naujas kuro ir amunicijos saugyklas.

JAV karinės oro pajėgos taip pat turi sustiprinti savo veiklą Lenkijoje, pažymima straipsnyje. Lasko karinėje oro bazėje, kurioje yra tokių orlaivių kaip F-16, esantis aviacijos dalinys turėtų būti padidintas ir tapti nuolatinis, kad būtų galima efektyviau valdyti naikintuvus ir krovininius orlaivius ir palaikyti kitų sąjungininkių karinių oro pajėgų veiklą. JAV dalinys Miroslaveco karinėje oro bazėje Lenkijoje taip pat turėtų tapti nuolatinis, kad užtikrintų efektyvų „MQ-9 Reaper“ orlaivių, patyliukais pradėjusių čia skraidyti gegužę, išnaudojimą.

Rekomenduojama įkurti naujas vadavietes kovinei aviacijos Brigadai Lenkijoje, kad visame regione būtų galima vykdyti misijas.

Pasak straipsnio, JAV karinis jūrų laivynas turėtų dislokuoti karo laivus Danijoje, kurie nuolat patruliuotų Baltijos jūroje ir plauktų į regione esančius sąjungininkių uostus. Be to, misijos turėtų apimti ne tik patruliavimą, bet ir povandeninių laivų gynybą, laivybos žinių įtvirtinimą, jūrų desanto operacijas. JAV taip pat turėtų įkurti mažą jūrų bazę Gdynėje – pasak autorių, tai palengvintų JAV karinio jūrų laivyno keliavimą į Lenkijos ir kitus Baltijos jūros uostus ir jūrinių sienų gynybą.

Tačiau autoriai pažymi, kad visas siūlomų patobulinimų finansavimas neturėtų gulti vien ant JAV pečių. Šiemet Lenkijos pateiktas pasiūlymas skirti du milijardus dolerių (1,75 milijardo eurų) nuolatinės JAV karinės bazės įkūrimui yra „gera pradžia“ ir šie pinigai galėtų būti tinkamai panaudoti, tačiau galutinė suma greičiausiai viršys du milijardus.

Straipsnyje pabrėžiama, kad NATO pajėgų vadas Europoje turėtų parengti planus, kaip vyktų Lenkijoje esančių JAV pajėgų Europoje įgaliojimų perdavimas NATO pavaldumui, jei būtų užpulta NATO narė ir tektų įgyvendinti 5-ąjį Aljanso sutarties straipsnį.

P. Breedlove’as ir A. Vershbowas pabrėžia, kad dislokavimo pokyčiai ir pajėgų padidinimas nepažeistų 1997-ųjų NATO nesiplėtimo į Rytus sutarties, kuri užtikrina, jog NATO plėtra nekels karinės grėsmės Rusijai. Net jei, kaip numatoma siūlomame plane, Lenkijoje būtų įkurtos divizijos vadavietės, pati divizija įkurta nebūtų.