Independent.co.uk primena šią pamokančią istoriją, į kurią verta įsigilinti visiems pradedantiesiems modeliams. Šiandien šimtai tūkstančių jaunų moterų tikisi įrašyti save į šiuolaikinių modelių šlovės sąrašą, kuriame puikuojasi tokie vardai kaip Kate Moss, Jodie Kidd, Heidi Klum, Tyra Banks, Karen Mulder, Linda Evangelista, Claudia Schiffer, Helena Christensen, Noami Campbell, Cindy Crawford, Christy Turlington, Elle Macpherson, Eva Herzigova, Jerry Hall, Gia Carangi, Ingrid Boulting, Marie Helvin, Lauren Hutton, Verushka von Lehndorff, Twiggy ir Jean Shrimpton.

Tiesa, šiek tiek stabtelėkime: ar atkreipėte dėmesį į vieną iš vardų – G. Carangi?

Daugeliui skaitytojų, ko gero, gali reikėti įžangos pasakojimui apie moterį, kuri kažkada buvo vadinama aštuntojo dešimtmečio pabaigos – devintojo pradžios „pirmuoju pasaulio supermodeliu“ ir „karščiausia viršelio mergina“, nebent jie matė 1998-ųjų filmą „Gia“, kuriame G. Carangi vaidino Angelina Jolie.

Gios gyvenimas – tai istorija, parodanti, kad modelių pasaulis nėra vien šlovė, sėkmė ir savotiška prabanga alsuojanti šalis, kurioje visuomet šviečia saulė ir nesibaigia vakarėliai, kurioje neišvengiamai išsipildo svajonės ir visi žmonės yra gražūs.

Dar prieš sukuriant patį supermodelio terminą, Gia pasirodė ant „Cosmo“ amerikietiškojo, britiškojo, prancūziškojo ir itališkojo „Vogue“ viršelių. Pirmasis reikšmingas jos darbas buvo su „Versace“, kai merginai buvo 18. Ji buvo mėgstamiausias daugelio žymių mados fotografų modelis, įskaitant Arthurą Elgortą, Helmutą Newtoną ir 30 metų „Cosmo“ viršelių nuotraukas fotografavusį Francesco Scavullo. F. Scavullo objektyvas užfiksavo tokias žvaigždes kaip Grace Kelly, Elizabeth Taylor, Andy Warholas, Janis Joplin, Gore’as Vidalis, Michailas Baryšnikovas, Diana Ross, Kim Basinger, Calvinas Kleinas, Mickas Jaggeris, Davidas Bowie, Debbie Harry, Madonna ir Bradas Pittas. Tačiau Gia buvo jo mėgstamiausia įžymybė.

Bet jos pasakoje glūdi įspėjimas. Būdama 17 metų, G. Carangi buvo daili 173 cm ūgio moksleivė, jos išmatavimai buvo 86-61-89. Mergina darbavosi mažame savo tėčio restorane Filadelfijoje, „Hoagie City“ pastate, ir iš visų jėgų stengėsi niekuomet nepraleisti Davido Bowie koncertų. Buvo 1978-ieji.

Tuomet vietinis fotografas paprašė merginos papozuoti šokių aikštelėje. Šias nuotraukas pamatė A. Elgortas, rengęs nuotraukas Niujorko parduotuvei „Bloomingdale's“. Tamsus ir melancholiškas merginos itališkas grožis sudarė kontrastą tuomet vyravusiam mėlynakės blondinės tipažui.

Jos karjera buvo tarsi naktinį dangų nušvietusi žvaigždė. Per vienerius metus Gia tapo karščiausia Niujorko naujiena. G. Carangi dalyvaudavo „Studio 54“ klubo vakarėliuose ir tapo rokerių, karališkųjų šeimų narių, kino žvaigždžių ir kitų įžymybių kompanione.

Gia Carangi

Viską lėmė ne tik grožis. Ji tapo nauju laukinio vaiko apibrėžimu. Ji pozavo nuoga. Ji vilkėjo vyriškus drabužius. Ji nesidažydavo. Ji buvo drąsi, originali ir nekreipė dėmesio į mados pasaulio įtakinguosius. Ji buvo homoseksuali arba, kaip kai kas teigė, biseksuali. Ji išeidavo iš fotosesijų, jei būdavo joms nenusiteikusi. Net būdama 18, ji jau buvo dievaitė, galinti atšaukti visų dviejų savaičių užsakymus, nes jai nepatiko jos šukuosena.

Ji sakydavo štai tokius dalykus: „Man nedaro įspūdžio žmogus, turintis „Lear“ lėktuvą ir galintis kiekvieną savaitgalį pasiimti mane į Floridą. Aš noriu tik kūno – dailaus karšto kūno ir didžiulių lūpų. Užmirškime visa kita“.

Be to, ji pernelyg nesistengė nuslėpti vartojanti narkotikus: „Aš pagaliau iš tiesų imu suprasti, ką reiškia būti kitokiai. Galbūt atrandu, kas esu. O gal ir vėl tiesiog esu apsvaigusi, cha!“.

Tačiau už ekstravagantiško gyvenimo būdo slėpėsi gilus sielvartas. Kai Gia buvo penkerių, ji patyrė seksualinę vyro prievartą. Tai nutiko kartą, tačiau šis incidentas ją traumavo. Traumą mergaitė patyrė ir tuomet, kai jos motina savo vyrą, vaikus ir namus paliko dėl kito vyriškio. Nors vėliau motina sugrįžo į jos gyvenimą, Giai niekuomet nepavyko atsikratyti apleidimo jausmo.

„Daugelį dalykų Gia darė vien tam, kad atkreiptų savo motinos dėmesį. Vienintelis žmogus, iš kurio Gia visada norėjo kažko sulaukti, buvo jos mama. Tačiau ji niekada nejuto, kad iš jos kažką gautų“, – vėliau pasakojo vienas modelio draugas.

Jos pašėlusį elgesį viešumoje skatino ir palaikė asmeninė vienatvė. Gia didžiąją laiko dalį buvo viena netgi savo šlovės viršūnėje. Ji turėjo draugų, su kuriais susipažino darbe, dažniausiai tai būdavo makiažo meistrai. Tačiau jos darbotvarkė buvo tokia, kad modelis negalėjo sau leisti kitų veiklų. Pasibaigus dienai, po visų fotosesijų ji dažnai grįždavo į savo tuščią butą Niujorke.

Gia Carangi

„Niekas nenuvyko pas ją – tai buvo didžiausia klaida, kurią mes padarėme. Draugas jai būtų išėjęs į naudą“, – vėliau Gios brolis Michaelis pasakojo jos biografui Stephenui Friedui. Tačiau nesulaukusi draugiško palaikymo, Gia pasinėrė į narkotikus, kuriuos kiti mados pasaulio atstovai vartodavo tik per vakarėlius.

„Gia ir aš buvome tarsi besismaginantys liūtų jaunikliai. Mes pasižymėjome tokia reputacija, nes nieko neslėpėme. Mes gausiai vartojome narkotikus ir vaikščiojome į daugybę vakarėlių. Daugybę! Mes abi nuolat keliaudavome – manau, tai ir išgelbėjo mano gyvybę, nes keliaujant narkotikų nevartoji. Išskyrus tuos atvejus, kai keliaudavau su Gia. Mudvi pasiimdavome visą rinkinį“, – pasakojo viena tuometinių modelio kompanionių.

1980-ųjų Gios užrašų knygelėje yra su klaidomis užrašytas priminimas: „gauti heroino“. 1981-aisiais ji buvo suimta už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Tų pačių metų gegužę vos 21-erių Giai prisireikė rankos operacijos, nes, pasak S. Friedo, „ji leidosi sau narkotikus į tą pačią vietą tiek daug kartų, kad susidarė jos veną siekiantis atviras apkrėstas tunelis“.

Vos po dvejų metų reikalai ėmė visai slysti iš rankų. Gia išgyveno pašėlusius nuotaikų svyravimus. Ji pabėgdavo iš fotosesijų ar per jas užmigdavo. Piktnaudžiavimas narkotikais neleido jai išnaudoti visų savo pajėgumų ir iki galo atsiskleisti modelio darbe.

Tais laikais vartoti heroiną buvo gan prašmatnu – šio narkotiko vartojimas buvo apipintas savotišku žavesiu. O Gia buvo populiari dėl to, kad atspindėjo laikmetį. Mados redaktoriai viską žinojo apie narkotikus, tačiau jiems tas nerūpėjo. Per vieną svarbią fotosesiją žurnalui redaktorius atnešė Giai krepšį kokaino ir šiek tiek heroino.

„Problema ta, kad žmonėms svarbiau buvo slėpti vartojimo pėdsakus, o ne jai padėti“, – sakė buvusi Gios advokatė Elyssa Stewart. Ji tvirtino, jog problema iš mados pasaulio neišnyko, tik modeliai ėmė leistis heroiną po kojų nagais ar liežuviu, kad nesimatytų badymo žymių.

Tiesa, tuomet Gia susileisti heroino į Žemutinį Istsaidą keliaudavo tiesiai iš fotosesijų, už kurias jai mokėdavo po 10 tūkstančių dolerių per dieną. Vienas žymus fotografas ją vadino „vargšu mažu gatvės vaiku“. Ji keliskart mėgino susiimti, tačiau kiekvieną kartą atkrisdavo. O tuomet nutekėjo informacija, kad Gia gali būti užsikrėtusi ŽIV. Viskas baigėsi tuo, kad galiausiai Gios ėmė šalintis tie, kurie dar visai neseniai jos taip geidė.

1984-ųjų pabaigoje Gia įžengė į visiškai kitokį pasaulį. Spaudžiama savo šeimos, ji užsirašė į reabilitacijos programą. Mergina pareiškė neturinti nė skatiko ir pasinaudojo neturtingiesiems skirta gydymo programa. Tačiau prabėgus šešiems mėnesiams, kai gydymo kursas pasibaigė, Gia ir vėl sugrįžo prie heroino ir ėmė vartoti dar didesniais kiekiais, kurie vis augo.

Po metų ji atsidūrė ligoninėje. Ji miegojo lauke merkiama lietaus. Mėlynėmis nusėtas kūnas leido suprasti, kad Gia buvo smarkiai sumušta. Ji taip pat buvo išprievartauta. Giai pasireiškė plaučių uždegimo simptomai, tačiau kraujo tyrimai parodė su AIDS susijusių ligų kompleksą (ARC) – AIDS pranašą.

Virusas tuo metu buvo neseniai atrastas, tad slaugytojai ir sanitarai prieš įeidami į Gios palatą apsimaudavo gumines pirštines ar netgi tam tikrus „kosmonautų kostiumus“, o jai pasinaudojus telefonu, kruopščiai šį nuvalydavo.

Viena slaugytoja, nežinojusi, kas yra jų pacientė, papasakojo jai, kad vietinis fotografas nori padaryti jos dukters fotosesiją. S. Friedo parašytoje biografijoje „Thing of Beauty: The Tragedy of Supermodel Gia“ užfiksuotas toks pacientės atsakymas: „Nedarykite to. Netgi jei ji šito nori, neleiskite. Aš buvau modelis. Jūs tikrai nenorėtumėte, kad jūsų vaikas taptų modeliu“.

1986-ųjų lapkričio 18-ąją Gia Carangi mirė nuo AIDS. Jai buvo 26 metai. Žvelgiant iš perspektyvos, ką galima pasakyti apie Gią ir kokias išvadas iš šios istorijos padaryti? Tuo metu blyškia oda, vaiskiomis rudomis akimis ir tamsiai rudų garbanų ir bangų kupeta ant galvos išsiskirianti Gia iš naujo apibrėžė mados industrijoje vyraujantį grožio standartą. Kaip sakė jos agentė Wilhelmina Cooper, jos veidas buvo „fantastiškai lankstus“, vienoje fotosesijoje ji būdavo subtili ir paslaptinga, o kitoje galėdavo virsti tikra Lolitos tipo mergina.

2004 metais miręs fotografas F. Scavullo apie Gią rašė: „Gia yra mano brangiausioji – sena, jauna, nuodėminga, nekalta, įnoringa, pažeidžiama ir gerokai stipresnės dvasios, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“.

„Ji susidėjo iš niuansų ir spėlionių – visai kaip Bernardo Bertolucci filmų kadrai. Niekados negalvojau apie ją kaip apie modelį, nors ji ir buvo viena geriausių šios srities atstovių. Ji nekurdavo karštos, kietos ar mielos merginos įvaizdžio, ji ne pozuodavo, o tiesiog kibirkščiuodavo. Ypač išsiskyrė lauke vykusios fotosesijos – nepažinojau kito tokio žmogaus: ji buvo tokia jaudinamai laisva ir spontaniška, nuolatos besikeičianti ir daug judanti (tai vesdavo mane iš proto, kol nepergudravau jos ir neišmokau sufokusuoti fotoaparato greičiau). Atrodė, tarsi fotografuotumei sąmonės srautą“, – prisiminė fotografas.

Tačiau tai nebuvo visiškai natūralu. „Modelis privalo kurti nuotaiką“, – savo šlovės viršūnėje tvirtino Gia.

„Reikia elgtis atsargiai ir neužsibūti vienos nuotaikos – emocijų pasaulyje, kaip ir madoje, egzistuoja tendencijos. Aš galiu tapti tuo, ką tik jūsų akys panorės išvysti. Toks mano darbas“, – aiškino G. Carangi.

To rezultatas – „tiesiog neproporcingas mados ir grožio fotosesijų kadrų, kuriuose ji pasirodė, kiekis. Jie peržengė priimtiną apgaulingą komercinį lygmenį ir priartėjo prie tikros meninės fotografijos“, – rašė biografas S. Friedas.

Jos gyvenimas tik pridėjo patrauklumo nuotraukoms – dabar šiose nuotraukose tą žavesį įžvelgia daugelis. Kaip parodė filmas „Gia“ su A. Jolie, su Gios istorija galima sieti tiek daug šiuolaikinės kultūros svajonių ir vizijų. Tai ir iš skurdžios aplinkos kilusio žmogaus praturtėjimo istorija, ir meilės istorija apie homoseksualę. Tai ir nepaprastai sielvartingas žvilgsnis į ilgalaikio narkotikų vartojimo pasekmes. Tai istorija apie vargšę mergaitę, kuri praturtėjo. Tai bauginantis pasakojimas apie pirmųjų AIDS epidemijos dienų sukeltą baimę ir beviltiškumą. Tai istorija apie mergaitę, kuri visą savo gyvenimą praleido mėgindama surasti kažką, kas užpildytų motinos išvykimo paliktą tuštumą.

„Manau, kad Dievas man yra parengęs planą“, – su visa nesąmoninga pompastika, kokią tik gali pasitelkti šiuolaikinė įžymybė, kažkada sakė Gia. Paaiškėjo, koks tas planas buvo – ji tapo pirmąja žymia moterimi, susirgusia ir mirusia nuo AIDS. „Modelio darbas trunka trumpai“, – taip pat sakė Gia.