Dabartinė CDU generalinė sekretorė per antrąjį balsavimo ratą atrėmė ilgamečio A. Merkel varžovo Friedricho Merzo, siekusio pastūmėti partiją toliau į politinę dešinę, iššūkį, gavusi 51,7 proc. balsų per šiauriniame Hamburgo mieste vykstantį suvažiavimą. A. Kramp-Karrenbauer surinko 517, o 63 metų F. Merzas – 482 balsus.
Kitas A. Merkel kritikas – sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Španas) – buvo eliminuotas pirmame ture.
56 metų A. Kramp-Karrenbauer šeštadienį parodė, kad nori užkirsti kelią susiskaldymui partijos viduje ir siekia suteikti tvirtą balsą tiek konservatyvesniems, tiek ir jaunesniems partijos nariams. Ji nominavo 33 metų Paulį Ziemiaką (Cymiaką), šiuo metu vadovaujantį partijos jaunimo sparnui, savo generaliniu sekretoriumi. Šis pareigūnas yra atsakingas už kasdienę partijos strategiją. Iki šiol šias pareigas ėjo pati A. Kramp-Karrenbauer.
„Ši partija nėra susiskaldžiusi. Mes visi privalome dirbti šios partijos vienybės labui“, – per partijos suvažiavimą Hamburge sakė ji.
P. Ziemiakui iššūkio niekas nemetė; jis surinko 62,8 proc. delegatų balsų, tad užims naująsias pareigas. Beje, savo pažiūromis P. Ziemiakas yra labiau nutolęs į dešinę nei naujoji partijos vadovė. Be to, jis yra artimas J. Spahno draugas ir yra kilęs ir to paties regiono, kaip ir F. Merzas.
A. Kramp-Karrenbauer yra katalikė, šiek tiek konservatyvesnė nei A. Merkel socialiniais ir saugumo klausimais. Manoma, kad ji bus spaudžiama gerinti CDU padėtį po kelių nesėkmingų rinkimų šiais metais, kuomet A. Merkel vadovaujama koalicija su centro kairiaisiais socialdemokratais sprendė vieną krizę po kitos.
Ateinančiais metais Vokietijoje vyks rinkimai keturiose federalinėje žemėse, įskaitant trejus – buvusiuose komunistiniuose rytuose, kur prieš imigrantus nusiteikusi partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) yra gerai įsitvirtinusi. Viena iš šios partijos lyderių – Alice Weidel – pavadino A. Kramp-Karrenbauer „antrąja Merkel“ ir pridūrė, kad „paskutiniai konservatyvūs krikščionys demokratai pralaimėjo kovą“.
A. Kramp-Karrenbauer teks pasistengti ir įrodyti, kad A. Weidel yra neteisi. Ji teigia ketinanti ateinančių metų pradžioje peržiūrėti partijos migracijos ir saugumo politiką. Be to, gegužę jos lauks pirmieji nacionaliniai rinkimai, kuomet bus renkami Vokietijos atstovai į Europos Parlamentą. Paprastai šie rinkimai valdančiosioms partijos nebūna sėkmingi.
A. Kramp-Karrenbauer daug metų ėjo Saro krašto gubernatorės pareigas. Šis vakarinė žemė palaiko tvirtus ryšius su kaimynine Prancūzija, kuri laikoma tradicine Vokietijos partnere siekiant Europos integracijos.
Pristatydamas savo strategiją penktadienį A. Kramp-Karrenbauer paragino kurti „tvirtą Europą, užbaigiančią Šengeno zoną“, o taip pat pasisakė už bendrą Europos kariuomenę, apie kurią anksčiau yra kalbėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Niekas neturi abejoti, kad esame partija, pasisakanti už Europą“, – per rinkimų kampanijos metu praėjusį mėnesį sakė ji.
A. Kramp-Karrenbauer žada suteikti savo partija pirmumo teisę aptarti politikos strategiją, o ne informuoti jau apie vyriausybės priimtus sprendimus. Kol kas neaišku, kiek trinties su A. Merkal gali sukelti tokie planai.
A. Merkel ketina eiti kanclerės pareigas iki šio parlamento kadencijos pabaigos 2021 metais. Tačiau neaišku, ar jos valdančioji koalicija tiek atsilaikys.
A. Kramp-Karrenbauer laikoma favorite siekti kanclerio posto, bet ji nebūtų automatiškai partijos įgaliota formuoti vyriausybę.