Atnaujinta 17.58
Per „geltonųjų liemenių“ protestų Paryžiuje metu kilusius neramumus sužeista mažiausiai 30 žmonių, skelbia BBC, remdamasi Prancūzijos policija.
Skelbiama, kad tarp nukentėjusiųjų yra trys policijos pareigūnai.
„The Associated Press“ duomenimis, „geltonųjų liemenių“ ir policijos susirėmimų kilo ir Marselyje. Tačiau iš čia negauta duomenų, ar kas nors nukentėjo.
Atnaujinta 16.47 val.
Prancūzijos vidaus reikalų viceministro Laurento Nunezo teigimu, jau suimta 700 žmonių.
„Nacionaliniu lygmeniu, įskaitant Paryžių, turime jau daugiau nei 700 suimtųjų, o judėjime visoje šalyje dalyvauja 31 tūkst. žmonių, įskaitant 8 tūkst. žmonių Paryžiuje“, – televizijos kanalui „France 2“ sakė jis.
Atnaujinta 15.42 val.
Belgijos naujienų agentūra „Belga“ skelbia, kad Briuselyje tarp policijos pareigūnų ir „geltonųjų liemenių“ protestuotojų įvyko pirmieji susirėmimai.
Skaičiuojama, kad į Briuselio gatves, kuriose įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos, pajudėjo apie 500 protestuotojų. Ten juos pasitiko policijos įrengtos barikados.
Nedidelei mitinguotojų grupei pavyko prasibraukti per barikadas. Susirėmimo metu jie policijos pareigūnus apmėtė buteliais, į pareigūnus mestas ir kelio ženklo stulpas. Į tai policija atsakė ašarinėmis dujomis, skelbia „Belga“.
Tuo metu keli šimtai protestuotojų užblokavo pagrindinę eismo arteriją ES pastatų rajone. Gretimoje gatvėje vandens patranka ginkluotiems pareigūnams pavyko atstumti kelis šimtus protestuotojų ir pastatyti kelio užtvarą.
Atnaujinta 15.06 val.
Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as anksčiau šeštadienį sakė, kad Paryžiuje buvo sulaikytas 481 žmogus, policijai tikrinant asmenis, atvykstančius į traukinius stotis, taip pat esančios pagrindiniuose protestų taškuose, kaip Eliziejaus Laukai ar Bastilijos paminklas.
Dešimtys žmonių buvo sulaikyti dėl to, kad nešėsi kaukes, plaktukus, laidynes ir akmenis, kurie galėjo būti panaudoti prieš policijos pareigūnus.
Sostinėje buvo uždarytos parduotuvės, muziejais, Eifelio bokštas, dauguma metropoliteno stočių, taip pat atšauktos futbolo rungtynės ir koncertai.
Pirminė protestų priežastis buvo numatomas degalų akcizo padidinimas. Tačiau protestai greitai išplito, ir žmonės ėmė reikšti nepasitenkinimą neaugančiomis pajamomis ir brangstančiu pragyvenimu.
Grasinimas mirtimi
Netoli Eliziejaus Laukų alėjos esančios parduotuvės šeštadienį buvo uždarytos. Penktadienį iš jų vitrinų buvo pašalintos prekės, langai uždengti lentomis. Neveikia ir muziejai. Universalinės parduotuvės uždarytos, baiminantis plėšikavimo.
Užsienio šalių vyriausybės atidžiai stebi įvykius viename iš labiausiai užsienio turistų lankomame mieste. JAV ambasada jau perspėjo Paryžiuje esančius amerikiečius laikytis atokiai ir vengti susibūrimų. Belgijos, Portugalijos ir Čekijos piliečiams patarta atidėti planuotas keliones.
E. Macrono partijos bendražygis, parlamento narys Benoit Potterie (Benua Poteri) taip pat sulaukė grasinimo mirtimi. Penktadienį paštu jam buvo atsiųsta kulka su rašteliu: „Kitą kartą ji bus tavo tarpuakyje.“
Nepatenkinti E. Macrono politika
Anksčiau šią savaitę E. Macronas nusileido dėl kai kurių protestuotojų reikalavimų, įskaitant sprendimą atšaukti planuotą degalų akcizo padidinimą bei sprendimą įšaldyti elektros ir dujų kainas ateinančiais metais.
Tačiau „geltonosios liemenės“ reikalauja daugiau. Prisidėjo ir mokyklų protestai dėl universitetų reformos bei ūkininkų raginimai protestuoti.
Prancūzams itin nepatiko dar kadencijos pradžioje E. Macrono priimtas sprendimas mažinti mokesčius turtingiausiems. Savo ruožtu mokesčiai pensininkams didinami, mažinamos būsto pašalpos. Taip pat buvo padaryti keli paprastus darbuotojus įžeidę pareiškimai, dėl ko E. Macroną imta vadinti „turčių prezidentu“.
Atnaujinta 14.28 val.
Pasak šalies premjero Edouardo Philippe, policijos pareigūnai suėmė 481 protestuotoją, iš kurių 211 toliau apklausiami. Dauguma jų, teigiama, su savimi turėjo potencialiais ginklais laikomų daiktų ar kitos įtartinos įrangos. Policija teigia, kad dauguma sulaikytųjų įtariami prisijungę prie protesto tik tam, kad užsiimtų smurtine veikla ir vandalizmu.
Prancūzijos nacionalinis transliuotojas „FranceInfo“ praneša, kad prieš „geltonųjų liemenių“ protestams prasidedant pareigūnai apieškojo keleivius daugumoje Paryžiaus regiono geležinkelio stočių.
Ši policijos taktika pasiteisino: į mitingą Eliziejaus laukų bulvare susirinkę pusantro tūkstančio žmonių laikosi sąlyginai ramiai.
Prieš netoli Triumfo arkos susitelkusius protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, kad žmones nustumtų į vieną gatvės pusę. Praėjusį savaitgalį Triumfo arka tapo susirėmimų epicentru, kuriame sužeista per 100 protestuotojų.
Atnaujinta 14.11 val.
Briuselio rajonas, kur yra įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos, įskaitant Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, prevenciškai buvo uždarytas: policija pastatė užtvaras ir uždraudė šioje teritorijoje tiek mašinų, tiek pėsčiųjų eismą.
Protestuotojai susirinko dviejuose Briuselio rajonuose – „Arts Lois“ ir „Porte de Namur“, tačiau apie smurto proveržius nepranešama.
„Apie 70 žmonių buvo sulaikyta per prevenciškai surengtas patikras“, – sakė Briuselio policijos atstovė Ilse Van De Keere.
Naujienų agentūra „Belga“ skelbia, kad jauni protestuotojai užblokavo link greitkelį, jungiantį Briuselį su Rekemo miesteliu Flandrijoje, netoli Prancūzijos sienos. Be to, barikada buvo pastatyta ir netoli Prancūzijos ir Belgijos sienos prie Adinkerko.
Eifelio bokštas ir Luvro muziejus šeštadienį uždaryti kartu su šimtais parduotuvių ir kitų įmonių, baiminantis riaušių ir plėšikavimo, panašių į vykusius praėjusį šeštadienį, kuomet buvo sužeista 130 žmonių. Tai buvo didžiausi neramumai Paryžiuje per kelis dešimtmečius.
Kelios dešimtys demonstrantų, vilkinčių ryškiai geltonas liemenes, šeštadienį dar prieš aušrą susirinko prie Triumfo arkos, kuri buvo apgadinta per praėjusią savaitę vykusias riaušes.
Ankstų šeštadienio rytą policininkai jau sulaikė 278 asmenis. Valdžia vien tik Paryžiuje dislokuoja šarvuotų mašinų ir 8 tūkst. policijos pareigūnų. Visoje šalyje dislokuota apie 89 tūkst. pareigūnų neramumams užkardyti ar susiremti su jų kurstytojais, kurių, kaip prognozuojama, bus daugybėje protesto akcijų.
Pirminė protestų priežastis buvo numatomas degalų akcizo padidinimas. Tačiau protestai greitai išplito, ir žmonės ėmė reikšti nepasitenkinimą neaugančiomis pajamomis ir brangstančiu pragyvenimu.
E. Macronas sutiko atsisakyti ateinantiems metams planuoto degalų akcizo padidinimo, tačiau žmonių pykčio tai nenumalšino, ir vairuotojams privalomos šviesą atspindinčios geltonos liemenės virto visuotinio žmonių pasipriešinimo simboliu.
„Remiantis mūsų turimais duomenimis, kai kurie radikalizuoti ir maištingi žmonės mėgins rytoj mobilizuotis, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras – Kai kurie itin smurtingi žmonės nori dalyvauti.“
Didžiausio protestuotojų pykčio sulaukęs Prancūzijos prezidentas pastarosiomis dienomis yra beveik nematomas ir yra palikęs premjerui ir vyriausybei mėginti derėtis su protestuotojais. Tačiau žiniasklaidos dėmesio vengiantis E. Macronas penktadienio vakarą susitiko su šeštadienį Paryžiuje dislokuojamos riaušių policijos atstovais.
Nuo lapkričio 17 dienos, kai prasidėjo neramumai, per įvairius incidentus žuvo keturi žmonės. Taip pat buvo atšauktos kalėdinės mugės, nacionalinės futbolo rungtynės ir daugybė kitų renginių. Kai kurie Paryžiaus rajonai atrodo tarsi besiruošiantys artėjančiam uraganui: kalėdinius papuošimus slepia vitrinas dengiančios lentos. Policijos pareigūnai taip pat pašalino iš gatvių objektus, kurie gali būti panaudoti kaip ginklai, ypač iš statybviečių didelės rizikos zonose.
„Su dideliu liūdesiu stebime, kaip dalies mūsų miesto gyvenimas stoja, tačiau jūsų saugumas yra mūsų prioritetas, – pareiškė Paryžiaus merė Anne Hidalgo. – Šeštadienį pasirūpinkite Paryžiumi, nes jis priklauso visiems Prancūzijos žmonėms.“
