Šešių puslapių dokumente daugiausiai dėmesio skiriama susitarime minimai teisinei garantijai išlaikyti Airijos sieną atvirą, suteikiant JK priklausančiai Šiaurės Airijai ypatingą ekonominį statusą, kitokį negu žemyninėje Britanijoje.
Dėl šio „apsidraudžiamojo plano“ visa šalis iš esmės liktų ES muitų sąjungoje, todėl būtų įmanoma užtikrinti laisvą judėjimą per sieną tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos.
Minėtame patariamajame dokumente generalinis teisininkas Geoffrey Coxas sako ministrams, kad jei bus aktyvuotos šios atsarginės nuostatos, Britanijai gali tekti laikytis jų „neribotą laiką“, kol bus rastas kitas sprendimas.
„Nepaisant pareiškimų Protokole („apsidraudžiamajame plane“), kad neketinama nuolat jo taikyti... pagal tarptautinę teisę, Protokolas galiotų neribotą laiką, kol būtų pasiektas kitas susitarimas“, – pažymima dokumente.
„Atsižvelgiant į nutraukimo teisės nebuvimą, yra teisinė rizika, kad Jungtinė Karalystė gali įsivelti į ilgus ir pasikartojančius derybų ratus“, – teigiama jame priduriant, kad toks dialogas galėtų tęstis „kelerius metus“.
Patarime įspėjama, kad prekybos požiūriu Britanijos pagrindinė dalis „iš esmės būtų vertinama kaip trečioji šalis“ Šiaurės Airijos atžvilgiu.
Britanijos pagrindinei daliai taip pat tektų taikyti bendrąjį ES importo muito tarifą visoms prekėms, įvežamoms iš Bendrijai nepriklausančių šalių.
Atsarginės nuostatos įsiutino valdančiųjų konservatorių partnerę Šiaurės Airijos demokratinę junionistų partiją (DUP), pasisakančią prieš bet kokias prekybos kliūtis su likusia Britanijos dalimi.
Konsultacijoje tvirtinama, jog atsarginės nuostatos gali pridaryti bėdų ir pačiai Europos Sąjungai, nes jos galimai prieštarauja bloko taisyklėms dėl laisvojo žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo.
„Galima teigti, kad tai kelia pavojingą precedentą kitoms valstybėms narėms, galinčioms siekti išstoti“ iš bloko, rašo G. Coxas.
Jis pridūrė, kad kuriamas „sudėtingas precedentas“ ir visai Europos Sąjungai, nes kitos Bendrijos narės, turinčios užjūrio teritorijų, gali panorėti, kad joms būtų taikomos panašios nuostatos.
Britų vyriausybė kelias savaites priešinosi pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos raginimams paskelbti teisinį patarimą, bet galiausiai buvo priversta tai padaryti, parlamentui nubalsavus, kad kabinetų ministras pademonstravo nepagarbą parlamentui.