Pateikiame kai kuriuos iš pagrindinių šeštadienį pasibaigusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Buenos Airėse rezultatų.
Pasaulio prekybos organizacija
Visi G-20 lyderiai paragino reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir šis klausimas bus aptartas per kitą grupės viršūnių susitikimą, kuris birželio mėnesį įvyks Osakoje Japonijoje.
Tačiau galutiniame Buenos Airių susitikimo pareiškime neminimas protekcionizmas, nes, kaip sakė derybininkai, tam prieštaravo JAV.
D. Trumpas kritikavo PPO ir ėmėsi agresyvios prekybos politikos Kinijos ir Europos Sąjungos atžvilgiu.
JAV ir Kinijos prekybos karas
Finansų rinkos apsidžiaugs pranešimu, kad D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) per vakarienę po G-20 viršūnių susitikimo susitarė paskelbti 90 dienų paliaubas savo prekybos kare.
D. Trumpas sutiko atidėti planus padidinti muitus nuo 10 iki 25 proc. 200 mlrd. dolerių (apie 176 mlrd. eurų) vertės Kinijos prekėms. Naujieji muitai turėjo įsigalioti sausio 1 dieną, bet buvo sutarta skirti tris mėnesius deryboms.
Xi Jinpingas sutiko nupirkti iš JAV „dar nesutartą, bet labai reikšmingą kiekį žemės ūkio, energetikos, pramonės“ ir kitų produktų, kad būtų sumažintas didžiulis Amerikos prekybos su Kinija deficitas, paskelbė Baltieji rūmai.
Paliaubos sudarys sąlygas abiem šalims išspręsti nesutarimus dėl Pekino agresyvių pastangų išstumti JAV iš dominuojančios pozicijos technologijų srityje.
Spaudimas princui
Per susitikimą buvo nesmagių akimirkų Saudo Arabijos sosto įpėdiniui princui Mohammedui bin Salmanui – kai kurie lyderiai konfrontavo su juo dėl šiurpaus Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo šios šalies konsulate Stambule spalio mėnesį.
Buvo nufilmuota, kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, regis, pamokslauja M. bin Salmanui. Įraše galima girdėti, kaip prezidentas sako „aš susirūpinęs“, „jūs niekada manęs nesiklausote“, „aš esu žodžio žmogus“.
E. Macronas sakė, kad sosto įpėdinis tik įsidėmėjo jo susirūpinimą.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May taip pat sakė spaudusi M. bin Salmaną.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau buvo vienintelis G-20 lyderis, iškėlęs šį klausimą per oficialią sesiją.
M. bin Salmano atsakymą, kad nusikaltimas neįrodytas, R. T. Erdoganas pavadino neįtikėtinu ir skundėsi, kad Saudo Arabijos pareigūnai nebendradarbiauja su tyrimu.
Tačiau ne viskas princui buvo blogai. Jis nebuvo ignoruojamas, o penktadienį, pirmąją susitikimo dieną, jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas širdingai pasisveikino sumušdami rankomis, tarsi mėgaudamiesi savo, kaip santykinių atstumtųjų, statusu.
JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad už J. Khashoggi nužudymo stovi M. bin Salmanas. Saudo Arabija neigia, kad jis suvaidino kokį nors vaidmenį.
Ukrainos konfliktas
Vakarų lyderiai spaudė V. Putiną dėl neseniai Kerčės sąsiauryje prie aneksuoto Krymo įvykusio incidento, kai Rusija užėmė tris Ukrainos karinio laivyno laivus ir sulaikė jų įgulas, tačiau neatrodė, kad šis diplomatinis spaudimas kaip nors priartino prie konflikto išsprendimo. Rusija ir Ukraina dėl minėtos priešpriešos kaltino viena kitą.
D. Trumpas Rusijos veiksmus nurodė kaip priežastį, dėl kurios jis atšaukė planuotą susitikimą su V. Putinu viršūnių susitikimo kuluaruose.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas griežtai kritikavo „Rusijos agresiją“ Ukrainos atžvilgiu.
V. Putinas bandė įtikinti D. Trumpą ir Prancūzijos bei Vokietijos lyderius, kad Rusijos veiksmai buvo pateisinami. Norėdamas pagrįsti savo poziciją jis net išsitraukė popieriaus lapą ir nubraižė ginčijamo rajono žemėlapį.
Klimato kaita
Galutiniame komunikate, kurį pasirašė visos 20 valstybių, sakoma, kad 19 iš jų sutiko įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kuris vadinamas negrįžtamu. Nuošalyje liko tik JAV, kurios valdant D. Trumpui pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo.
Vis dėlto aplinkosaugininkų grupės sveikino G-20 baigiamąjį pareiškimą.
„Tai, kad G-20 lyderiai, pasirašę Paryžiaus susitarimą, baigiamajame komunikate patvirtino savo įsipareigojimą jį visiškai įgyvendinti, yra svarbu, – paskelbė Pasaulio gamtos fondas (WWF). – Tai taip pat atspindi Argentinos vyriausybės teisingą (sprendimą) padaryti klimatą svarbia darbotvarkės tema.“
„Greenpeace“ sakė, kad „būtinybės JAV dalyvauti kovos su klimato kaita pastangose negalima nuneigti, bet (komunikatas) parodo, kad JAV vis dar yra nepritapėlė“.
NAFTA
Po dvejus metus trukusių derybų D. Trumpas penktadienį susitikimo kuluaruose su Kanados ir Meksikos lyderiais pasirašė naują laisvosios prekybos sutartį (angl. USMCA), kuri pakeičia senąją Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (NAFTA).
Nuo 1994 metų galiojusios NAFTA sąlygos, D. Trumpo įsitikinimu, buvo nepakankamai palankios JAV darbininkams.
Naujasis paktas įsigalios tik tuo atveju, jei jam pritars visų trijų šalių parlamentai. Yra tam tikrų klausimų dėl pakto perspektyvų JAV Kongrese, ypač dabar, kai demokratai perima Atstovų Rūmų kontrolę. Demokratai ir jų sąjungininkai jau reikalauja pakeitimų.
Tačiau grįždamas į Vašingtoną D. Trumpas sakė, kad planuoja oficialiai nutraukti NAFTA, tad Kongresas turės rinktis, ar priimti naują paktą, ar palikti šalį be jokio prekybos susitarimo.
Menki lūkesčiai, menki rezultatai
Net susitikimą surengusi Argentina prieš jį stengėsi mažinti lūkesčius ir sakė, kad gali būti neįmanoma pasiekti konsensuso galutiniam pareiškimui.
Po ištisomis paromis vykusių diplomatų derybų komunikatas buvo parengtas, bet analitikai sakė, kad lyderiai paprasčiausiai pasirašė sušvelnintą pareiškimą, kuriame apeinami prekybos ir kiti ginčijami klausimai.
Lyderiams nepavyko sureguliuoti prekybos klausimo, kurį daugelis laiko prioritetu siekiant paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, sakė Thomas Bernesas (Tomas Bernsas) iš nepriklausomo strateginių studijų centro „Centre for International Governance Innovation“.
„Lyderiai užmaskavo nesutarimus miglota kalba ir atsisakė kovos su protekcionizmu formuluočių, kurios buvo įtrauktos į visus G-20 komunikatus nuo pirmojo lyderių susitikimo. Tai aiškiai žingsnis atgal, kurį padaryti privertė Jungtinių Valstijų nesukalbamumas“, – sakė Th. Bernesas.